← Atgal į įrankius PLANETOS PRO

Planetų masės ir dydžio palyginimas

Pasirinkite du Saulės sistemos kūnus ir akimirksniu palyginkite jų masę, spindulį, skersmenį, tūrį, tankį bei paviršiaus gravitaciją. Tai naudinga, nes internete šie terminai dažnai painiojami, tarsi jie būtų tik dekoratyvūs sinonimai (nors taip nėra).

Greiti kosminiai palyginimai:
Santykinis dydžio palyginimas (pagal spindulį)
Žemė
Planeta
100%
Marsas
Planeta
53.2%

Asmeninis planetų gravitacijos, svorio ir vertikalaus šuolio simuliatorius

Žemė (1.00 g)

Svoris kūne:: 75.0 kg (165.3 lbs)
Šuolio aukštis ir laikas ore: 45.0 cm (0.61 s)

Marsas (0.38 g)

Svoris kūne:: 28.4 kg (62.5 lbs)
Šuolio aukštis ir laikas ore: 119.0 cm (1.60 s)
Savybė / Parametras Žemė Marsas Skirtumas
Masė 5.9724 × 1024 kg 6.4171 × 1023 kg Žemė — 9.31x masyvesnis(-ė)
Masė Žemės masėmis (M⊕) 1.000 M⊕ 0.107 M⊕ Žemė — 9.31x
Skersmuo 12,742 km 6,779 km Žemė — 1.88x platesnis(-ė) pagal skersmenį
Paviršiaus gravitacija 9.81 m/s² 3.71 m/s² Žemė — 2.64x stipresnis(-ė) pagal paviršiaus gravitaciją
Antrasis kosminis greitis (vₑ = √(2GM/R)) 11.19 km/s 5.03 km/s Žemė — 2.22x didesnis pabėgimo greitis

Greita palyginimo santrauka

Žemė: 9.31x masyvesnis(-ė) (Marsas)
Žemė: 1.88x platesnis(-ė) pagal skersmenį (Marsas)

NASA JPL / IAU Saulės sistemos kūnų astrofizinių duomenų etaloninė lentelė

Dangaus kūnas Vid. skersmuo (km) Masė (kg / M⊕) Tankis (g/cm³) Gravitacija (m/s²) ir vₑ (km/s)
Saulė 1,392,680.0 km 1.988e+30 kg (332,946.00 M⊕) 1.41 g/cm³ 274.00 m/s² • vₑ = 617.70 km/s
Merkurijus 4,879.4 km 3.301e+23 kg (0.0553 M⊕) 5.43 g/cm³ 3.70 m/s² • vₑ = 4.25 km/s
Venera 12,103.6 km 4.868e+24 kg (0.815 M⊕) 5.24 g/cm³ 8.87 m/s² • vₑ = 10.36 km/s
Žemė 12,742.0 km 5.972e+24 kg (1.00 M⊕) 5.51 g/cm³ 9.81 m/s² • vₑ = 11.19 km/s
Mėnulis 3,474.8 km 7.342e+22 kg (0.0123 M⊕) 3.34 g/cm³ 1.62 m/s² • vₑ = 2.38 km/s
Marsas 6,779.0 km 6.417e+23 kg (0.107 M⊕) 3.93 g/cm³ 3.71 m/s² • vₑ = 5.03 km/s
Cerera (nykštukinė planeta) 939.4 km 9.384e+20 kg (0.00016 M⊕) 2.16 g/cm³ 0.28 m/s² • vₑ = 0.51 km/s
Jupiteris 139,822.0 km 1.898e+27 kg (317.83 M⊕) 1.33 g/cm³ 24.79 m/s² • vₑ = 59.50 km/s
Saturnas 116,464.0 km 5.683e+26 kg (95.16 M⊕) 0.69 g/cm³ 10.44 m/s² • vₑ = 35.50 km/s
Uranas 50,724.0 km 8.681e+25 kg (14.54 M⊕) 1.27 g/cm³ 8.69 m/s² • vₑ = 21.30 km/s
Neptūnas 49,244.0 km 1.024e+26 kg (17.15 M⊕) 1.64 g/cm³ 11.15 m/s² • vₑ = 23.50 km/s
Plutonas 2,376.6 km 1.303e+22 kg (0.00218 M⊕) 1.85 g/cm³ 0.62 m/s² • vₑ = 1.21 km/s
Eridė (nykštukinė planeta) 2,326.0 km 1.647e+22 kg (0.00276 M⊕) 2.43 g/cm³ 0.82 m/s² • vₑ = 1.38 km/s

Planetų masės ir dydžio palyginimas yra sukurtas iš pirmo žvilgsnio paprastai problemai spręsti: žmonės mėgsta lyginti kosminius kūnus, tačiau nuolat painioja jų savybes. Vienas sako, kad planeta yra „didesnė“, turėdamas omenyje jos skersmenį. Kitas galvoja apie jos masę. Trečias kalba apie tūrį. Ketvirtas pastebi stipresnę gravitaciją ir automatiškai daro prielaidą, kad planeta turi būti „didesnė“. Būtent taip mokslinis žodynas yra nuskandinamas buitiniuose pokalbiuose. Šis įrankis grąžina tvarką. Jūs pasirenkate du Saulės sistemos kūnus, o jis palygina jų masę, vidutinį spindulį, skersmenį, tūrį, tankį ir paviršiaus gravitaciją, neatlikdamas jokio planetary arithmetical teismo.

Planetų masė, tūris, tankis ir spindulys

Pirmasis terminas, kurį verta išgelbėti, yra masė. Masė nėra dydis. Masė nėra plotis. Masė nėra tai, „kaip įspūdingai planeta atrodo plakate“. Fizikoje masė yra savybė, susijusi su tuo, kiek materijos turi objektas ir kaip stipriai jis priešinasi pagreičiui, kai jį veikia jėga. Štai kodėl klasikinėje mechanikoje masė yra taip glaudžiai susijusi su inercija. Niutono Principia padėjo formalizuoti šį terminą fizikos kalboje, apibrėžiant masę kaip „materijos kiekį“, o vėlesnė mechanika susiejo ją su pasipriešinimu pagreičiui ir gravitaciniu elgesiu. Tad ne, niekas „neišrado“ masės taip, kaip išrandamas skrudintuvas. Ši koncepcija evoliucionavo, tačiau Niutonas suteikė jai vieną iš svarbiausių vaidmenų fizikoje. Vėlesnė metrologija atliko nuobodų, bet būtiną biurokratinį darbą – standartizavo vienetus, o tai galiausiai atvedė prie kilogramo – SI sistemos masės vieneto.

Ši metrologinė istorija turi savo komišką pusę. Žmonija norėjo universalaus masės vieneto, todėl istoriškai kilogramą pririšo prie vandens svorio, vėliau – prie fizinio metalinio cilindro (etalono), ir tik daug vėliau perėjo prie apibrėžimo, susieto su Planko konstanta. Kitaip tariant, net ir su tokiu fundamentaliu dalyku kaip masė, žmonės nuėjo ilgą kelią per praktinius suapvalinimus, poliruotus metalinius cilindrus ir ilgas institucines derybas, kol galiausiai nusprendė, kad gamtos konstantos yra kur kas stabilesnis pamatas. Per aspera ad astra, bet su komitetais.

Masė skiriasi nuo tūrio pačiu paprasčiausiu būdu. Masė parodo, kiek materijos yra objekte. Tūris parodo, kiek vietos tas objektas užima. Dangaus kūnas gali būti labai didelio tūrio, bet visai netankus, arba nepaprastai masyvus, bet vizualiai nedidelis. Šiuo atžvilgiu Jupiteris ir Saturnas yra puikūs mokytojai. Jie abu yra milžiniški savo tūriu, tačiau jų tankis ir masė nedidėja taip dramatiškai, kaip jų vizualinis dydis žmonių vaizduotėje. Didelis balionas užima didelį tūrį. To paties svorio švino rutuliukas užima kur kas mažiau tūrio. Kosmosas neprivalo taikytis prie mūsų intuicijos.

Toliau seka tankis – masės ir tūrio santykis. Tankis yra ta savybė, kurioje slepiasi dangaus kūno sudėties paslaptys. Tankesnis pasaulis talpina daugiau masės tame pačiame tūrio vienete. Uolinės planetos pasižymi didesniu tankiu nei dujiniai ar lediniai milžinai, kurie susideda iš lengvesnių medžiagų. Tankis paaiškina, kodėl Saturnas, nepaisant savo milžiniško dydžio, yra mažesnio tankio nei vanduo – tai vienas iš tų faktų, kurį žmonės nuolat kartoja, nes tai skamba taip, tarsi visata trumpam būtų pasamdžiusi satyriką. Ne, Saturnas neplūduriuotų jūsų vonioje. Bet taip, jo vidutinis tankis iš tiesų yra stebėtinai mažas.

Spindulys ir skersmuo yra paprastesni dydžiai, tačiau dažnai naudojami neteisingai. Spindulys matuoja atstumą nuo centro iki paviršiaus. Skersmuo yra dvigubas spindulys. Tai skamba akivaizdžiai, kol nepamatote, kaip dažnai žodis „dydis“ internete vartojamas nepatikslinus, kuris geometrinis dydis turimas omenyje. Vidutinis spindulys yra ypač naudingas lyginant planetas, nes realūs pasauliai nėra tobulos sferos. Daugelis jų sukasi taip greitai, kad tampa plokšti ties ašigaliais – tai mandagus matematinis būdas pasakyti, kad jie yra šiek tiek suploti. Jupiteris ir Saturnas dėl to neįsižeidžia – jie per daug užsiėmę būdami milžiniškais.

Paviršiaus gravitacija, kosminis greitis ir orbitinė mechanika

Paviršiaus gravitacija yra ta vieta, kurioje žmonės dažniausiai pasiklysta. Gravitacija paviršiuje priklauso ir nuo masės, ir nuo spindulio. Dangaus kūnas gali būti daug masyvesnis už kitą, tačiau jo paviršiaus gravitacija gali būti mažesnė, jei jo spindulys yra kur kas didesnis (nes atstumas nuo paviršiaus iki centro yra didesnis). Štai kodėl „sunkesnė planeta“ nebūtinai reiškia, kad stovėdami joje jausitės proporcingai labiau prispausti prie žemės (nors kai kuriuose pasauliuose šis eksperimentas jums tikrai nepatiktų). Gravitacija nėra paprastas populiarumo konkursas, kurį laimi ta planeta, kuri turi didžiausią skaičių masės stulpelyje.

Saulė ir uolinės vidinės planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Mėnulis bei Marsas

O dabar apie pačią Saulės sistemą – šį heliocentrinį žvėryną, kuriame kiekvienas kūnas tarsi pasiryžęs išmokyti mus vis kitokios pamokos apie materiją, struktūrą ir kraštutinumus. Saulė apskritai nėra planeta, tai žvaigždė, ir ji taip dominuoja mūsų sistemoje, kad bet koks kitas masės palyginimas tampa scale-induced pamoka apie nuolankumą. Ji talpina triuškinančią didžiąją dalį visos Saulės sistemos masės. Galima praleisti visą gyvenimą lyginant planetas tarpusavyje, bet galiausiai priėjus prie Saulės suprasti, kad ankstesnis pokalbis buvo tik mandagus įvadas.

Merkurijus yra mažas, tankus, iškepęs ir šiek tiek griežto būdo (jei dangaus kūnui galima priskirti būdą). Tai artimiausia Saulei planeta ir vienas geriausių įrodymų, kad „mažas“ nereiškia „lengvas“. Didelis jo tankis rodo geležinę šerdį ir primena mums, kad kompaktiški pasauliai vis tiek gali būti gravimetriškai rimti.

Venera dažnai vadinama Žemės seserimi dvyniu dėl panašaus dydžio – šeimyninis palyginimas, kuris praranda savo žavesį tą pačią akimirką, kai pradedame kalbėti apie jos atmosferą, paviršiaus slėgį ir pragarą primenančią temperatūrą. Spinduliu ir mase ji yra arti Žemės. O pagal svetingumą ji elgiasi kaip uždara, įkaitinta krosnis.

Žemė užima patogią vietą mūsų intuicijoje, nes žmonės primygtinai reikalauja naudoti savo namus kaip visuotinį matavimo etaloną visiems kitiems pasauliams. Žemės masė, Žemės spindulys, Žemės gravitacija, Žemės tankis – žmonija tiesiog dievina šį uolinį etaloną. Ir tai teisinga. Be jo, mokslo populiarinimas subyrėtų į beprasmių būdvardžių kratinį.

Mėnulis, Žemės palydovas, yra mažas lyginant su planetomis, tačiau pakankamai didelis, kad išliktų svarbus tiek dinamiškai, tiek kultūriškai. Mažesnė jo masė, silpnesnė gravitacija ir mažesnis spindulys yra puikus kontrastas Žemei ir Marsui. Mėnulio kuklumas turi didelę edukacinę vertę.

Marsas užima ypatingą vietą mūsų vaizduotėje, nes tai vienu metu yra planeta, projektas, fantazija ir inžinerinis iššūkis. Savo mase ir dydžiu jis yra gerokai mažesnis už Žemę, pasižymi silpnesne gravitacija ir mažesniu tankiu. Jis atrodo pakankamai pažįstamas, kad viliotų kolonizavimo idėjomis, ir pakankamai kitoks, kad nubaustų už romantišką skubėjimą.

Dujiniai ir ledo milžinai: Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas

Jupiteris yra didysis tūrio ir gravitacijos lyderis planetų šeimoje. Milžiniškas savo spinduliu, kolosalus savo mase, dominuojantis tarp visų planetų, jis priverčia Žemės palyginimus atrodyti provincialiai. Tačiau jo tankis yra palyginti mažas, nes planetos milžinės nėra tiesiog per dideli akmenys. Tai visiškai kitokia kosminė architektūra.

Saturnas yra vizualinės astronomijos aristokratas ir visų tų, kurie mano, jog žiedai pateisina viską, globėjas. Jis masyvus, gigantiškas ir garsėja neįtikėtinai mažu tankiu. Saturnas puikiai įrodo, kad vien dydis yra prastas vadovas sprendžiant apie planetos sudėtį. Tai monumentalus priminimas, kad „didelis“ ir „tankus“ nėra susiję terminai.

Uranas ir Neptūnas, ledo milžinai, sujaukia paprastas vadovėlines istorijas būtent taip, kaip tai dažnai daro geras mokslas. Jie yra mažesni už Jupiterį ir Saturną, didesni už Žemę ir pilni lakiųjų medžiagų. Neptūnas aplenkia Uraną savo mase, nors spinduliu yra šiek tiek mažesnis – tai puiki pamoka visiems, manantiems, kad planetų išsidėstymas garantuoja paprastus atsakymus.

Nykštukinės planetos (Plutonas, Cerera, Eridė) ir planetologija

Plutonas, dabar klasifikuojamas kaip nykštukinė planeta, išlieka nepakeičiamas moksliškai ir kultūriškai būtent todėl, kad erzina supaprastintus klasifikavimo instinktus. Mažesnis už Žemės Mėnulį, daug lengvesnis už didžiąsias planetas, bet vis tiek beprotiškai įdomus. Plutonas yra puikus vaistas nuo vaikiško įsitikinimo, kad svarba priklauso tik nuo masės. Saulės sistema visada turėjo daugiau vaizduotės nei mūsų taksonomijos.

Taigi tikroji tokio palyginimo įrankio vertė yra konceptuali higiena. Jis leidžia lyginti pasaulius pagal konkrečias savybes, o ne suplakti masę, dydį, tankį ir gravitaciją į vieną neaiškų būdvardį „didesnis“. Masė parodo materijos kiekį. Tūris – užimamą erdvę. Tankis – kaip stipriai ta materija supakuota. Spindulys ir skersmuo – geometrinius matmenis. Paviršiaus gravitacija – išorinę trauką. Jei viską sujauksite, gausite ne astronomiją, o verbalinį kompostą. Bet jei atskirsite teisingai, Saulės sistema taps tuo, kuo visada ir buvo – stulbinančiai įvairiu fizinių formų archyvu, kuriame kiekvienas kūnas paneigia kokią nors tingią žmonijos prielaidą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Kas yra masė paprastais žodžiais?

Masė yra materijos kiekis objekte, kuris tiesiogiai lemia, kaip stipriai objektas priešinasi pagreičiui, kai jį veikia jėga.

Kuo masė skiriasi nuo tūrio?

Masė parodo, kiek materijos objektas turi, o tūris – kiek vietos trimatėje erdvėje jis užima.

Kuo naudingas tankis lyginant planetas?

Tankis padeda suprasti, kaip glaudžiai materija yra suspausta dangaus kūno viduje, o tai atskleidžia jo sudėtį (uolienos, dujos, ledas).

Ar masyvesnė planeta visada turi stipresnę paviršiaus gravitaciją?

Nebūtinai. Paviršiaus gravitacija priklauso tiek nuo masės, tiek nuo spindulio. Labai didelė planeta gali išsklaidyti savo masę didesniu spinduliu, todėl gravitacija jos paviršiuje gali būti silpnesnė.

Kaip apskaičiuojamas antrasis kosminis (pabėgimo) greitis ir žmogaus svoris kitoje planetoje?

Antrasis kosminis greitis apskaičiuojamas pagal formulę v_e = sqrt(2GM/R) ir parodo minimalų greitį, reikalingą ištrūkti iš dangaus kūno traukos lauko. Jūsų svoris kitoje planetoje lygus jūsų Žemės svoriui, padaugintam iš tos planetos paviršiaus gravitacijos santykio su Žemės standartine gravitacija (9,81 m/s²).