Kuris standartas tinka: Kompiuteris ⇄ Kompiuteris, Router ⇄ Router ar Kompiuteris ⇄ Router?

Vienas dažniausių pradedančiųjų ir net patyrusių administratorių klausimų – kokį kabelį spausti konkretiems įrenginiams sujungti. Štai aiškios taisyklės:

  • Kompiuteris ⇄ Maršrutizatorius / Switch / TV (Skirtingų tipų įrenginiai): Visada naudokite standartinį T-568B tiesioginį kabelį (abu galai T-568B). Tai yra visuotinis standartas, skirtas tiekti internetą iš komutatoriaus ar maršrutizatoriaus į galinius įrenginius (kompiuterius, konsoles, kameras).
  • Kompiuteris ⇄ Kompiuteris (Tiesioginis dviejų PC ryšys be maršrutizatoriaus): Klasikinis ir patikimiausias standartas yra Crossover (kryžminis) kabelis (vienas galas T-568A, kitas – T-568B). Jis garantuoja ryšį 100% įrenginių. Tačiau jei abu kompiuteriai turi Gigabit (1 Gbps) ar naujesnes tinklo plokštes, jų Auto-MDI/X mikroschema automatiškai apvers signalus, todėl veiks ir įprastas T-568B kabelis.
  • Maršrutizatorius ⇄ Maršrutizatorius / Switch ⇄ Switch: Šiuolaikiniuose maršrutizatoriuose ir komutatoriuose visi prievadai palaiko Auto-MDI/X, todėl tinka standartinis T-568B tiesioginis kabelis. Jei naudojate senesnius 10/100 Mbps komutatorius be „Uplink“ lizdo, reikalingas Crossover kabelis.

T568A prieš T568B: beprasmiškas standartų karas, kainuojantis tūkstančius valandų

Inžinerijos istorijoje nedaug temų sukelia tiek tuščių ginčų objektų, kiek ANSI/TIA-568-A ir ANSI/TIA-568-B laidų išdėstymo tvarka. Iš elektros fizikos ir signalo perdavimo perspektyvos abu standartai yra 100% identiški: jų banginė varža yra lygi 100 omų (±15%), slopinimas, vėlinimas ir pralaidumas nesiskiria nė vienu bitu. Elektronai, skriejantys 23 AWG ar 24 AWG varine gysla, neturi asmeninių simpatijų oranžinei ar žaliai izoliacijos spalvai.

Vienintelis skirtumas tarp A ir B standartų yra 2-osios (oranžinės) ir 3-iosios (žalios) porų sukeitimas vietomis:

  • T-568A: 1 = Balta/Žalia, 2 = Žalia, 3 = Balta/Oranžinė, 6 = Oranžinė. (4, 5, 7, 8 kontaktai lieka Mėlyna ir Ruda).
  • T-568B: 1 = Balta/Oranžinė, 2 = Oranžinė, 3 = Balta/Žalia, 6 = Žalia. (4, 5, 7, 8 kontaktai lieka Mėlyna ir Ruda).

Kodėl egzistuoja abu? Tai istorinis palikimas. T-568A standartas buvo sukurtas siekiant atgalinio suderinamumo su senomis AT&T USOC 1-os ir 2-os linijos analoginės telefonijos rozetėmis. Tuo tarpu T-568B, kilęs iš komercinio AT&T 258A standarto, akimirksniu užkariavo rinką ir šiandien sudaro daugiau nei 99% visų komercinių ir gyvenamųjų tinklų instaliacijų Lietuvoje bei visoje Europoje. Montuotojo auksinė taisyklė yra elementari: pasirinkite vieną standartą (dažniausiai T-568B) ir niekada nemaišykite jo su A standartu to paties tiesioginio kabelio galuose.

„Split-Pair“ spąstai: kodėl pigūs LED testeriai rodo idealų rezultatą, o gigabitas neveikia

Kiekvienas tinklų montuotojas bent kartą gyvenime yra susidūręs su mistiška problema: užspaudžiate RJ45 antgalius ant naujai nutiesto 60 metrų 6 kategorijos kabelio, įjungiate pigų 10 eurų sekvencinį LED testerį ir matote, kaip visi 8 šviesos diodai tvarkingai ir sinchroniškai sumirksi nuo 1 iki 8. Prijungiate kabelį prie komutatoriaus ir kompiuterio, o ryšys arba krenta iki apgailėtino 100 Mbps „Half-Duplex“ režimo, arba praranda kas trečią duomenų paketą. Kodėl taip nutinka?

Jūs padarėte „Split-Pair“ (išskirtos poros) klaidą. Paprastas nuolatinės srovės (DC) testeris tikrina tik tai, ar 1 kontaktas viename gale turi metalinį kontaktą su 1 kontaktu kitame gale. Jis visiškai nematuoja aukšto dažnio kintamosios varžos, talpos ar magnetinių laukų slopinimo. Vytos poros „Ethernet“ tinkle kiekvienas diferencialinis signalas (pvz., TX+ ir TX-) privalo keliauti viena tampriai tarpusavyje susukta pora (nuo 15 iki 22 vijų metre), kad išoriniai elektromagnetiniai triukšmai abiejose gyslose indukuotųsi vienodai ir būtų panaikinti imtuvo transformatoriuje.

Jeigu montuotojas išpina kabelį ir 3 kontaktą sujungia su Balta/Oranžine, o 6 kontaktą – su Mėlyna gysla, diferencialinė pora keliauja per fiziškai atskiras poras. Nuolatinė srovė teka be trikdžių, tačiau esant 100–500 MHz dažniui, šie laidai virsta galingomis radijo antenomis, spinduliuojančiomis triukšmą į gretimas poras ir sukeliančiomis pražūtingą artimojo galo triukšmą (NEXT). Tinklo plokštė tiesiog uždūsta nuo klaidų ir priverstinai mažina greitį.

Kodėl kryžminiai („Crossover“) kabeliai jau praeitis: „Auto-MDIX“ triumfas

XX a. pabaigoje norint tiesiogiai sujungti du kompiuterius arba du komutatorius be maršrutizatoriaus, buvo privaloma naudoti specialų kryžminį („Crossover“) kabelį, kurio vienas galas užspaustas pagal T-568A, o kitas – pagal T-568B. Tai buvo būtina, nes senosios 10BASE-T ir 100BASE-TX tinklo plokštės (MDI) siuntė signalą griežtai 1 ir 2 kontaktais, o priėmė 3 ir 6 kontaktais.

Sujungus du kompiuterius tiesioginiu kabeliu, siųstuvas susidurdavo su siųstuvu (TX su TX), o imtuvai likdavo be signalo.

1999 metais pasirodęs 1000BASE-T (Gigabit Ethernet) standartas šią problemą išsprendė visiems laikams įdiegdamas Auto-MDIX (automatinį poliariškumo aptikimą). Gigabitiniame tinkle nebėra atskirtų siuntimo ir gavimo porų – visos 4 poros vienu metu siunčia ir priima duomenis dvikrypčiu (Full-Duplex) režimu su skaitmeniniu aido slopinimu. Šiuolaikiniai mikroschemų valdikliai per milisekundės dalį nustato kito įrenginio tipą ir sukeičia signalus programiškai mikroschemos viduje. Šiandien kryžminis kabelis reikalingas tik muziejiniams įrenginiams ar seniems pramoniniams PLC valdikliams.

Kiauryminiai („Pass-Through“) RJ45 antgaliai: paslėpta atšipusių peilių rizika

Kiauryminiai RJ45 antgaliai (kur laidai perveriami kiaurai per priekinę kištuko plokštumą ir nukerpami replėmis užspaudimo metu) tapo itin populiarūs, nes leidžia vizualiai patikrinti laidų eiliškumą prieš suspaudžiant kontaktus. Vis dėlto, serverinėse ir profesionaliose sistemose jie vertinami atsargiai.

Didžiausia grėsmė – užspaudimo replių giljotinos peilis. Nukirtęs kelis šimtus kietų varinių gyslų, peilis atbunka ir vietoje švaraus, lygaus pjūvio palieka 0,1–0,3 mm išlindusius mikroskopinius vario spyglius. Kišant tokį antgalį į ekranuotą metalinį komutatoriaus lizdą, kyšantys vario galiukai gali trumpinti į lizdo korpusą arba pažeisti lizdo kontaktines spyruokles, sukeldami trumpuosius jungimus, ypač esant įjungtam PoE maitinimui.

CCA kabelių pavojus: kai pigus variuotas aliuminis susiduria su PoE

Augant galingo IEEE 802.3bt (PoE++) standarto populiarumui, kai interneto kabeliu perduodama iki 90 W nuolatinė elektros galia, kabelio kokybė tapo saugumo ir gaisrinės saugos klausimu. Rinkoje gausu pigių kabelių, paženklintų kaip „Cat 6“, kurie iš tiesų pagaminti iš variuoto aliuminio (CCA – Copper-Clad Aluminum), o ne gryno vario.

Aliuminio elektrinė varža yra net 55% didesnė nei vario. Tekant didelei srovei (iki 960 mA porai), dėl padidėjusios varžos kabelis pradeda smarkiai kaisti pagal Džaulio dėsnį ($P = I^2 R$). Uždarose lubų ertmėse ar tankiuose kabelių ryšuliuose CCA kabeliai gali išsilydyti, sukelti įtampos kryčius, dėl kurių nuolat persikrauna Wi-Fi prieigos taškai ar IP kameros, ir tapti realiu gaisro židiniu. Profesionaliam montavimui visada naudokite tik 100% gryno vario (Solid Bare Copper) kabelius.