Pradžia TEKSTAS PRO

٥ Rytų Arabų Skaitmenys (0–9)

Sisteminė 28 arabų raidžių matrica visomis 4 kontekstinėmis rankraštinėmis formomis (izoliuota, pradine, vidurine, galine) su trumpųjų balsių diakritikais (Harakat) ir moksline romanizacija. Optimizuota A4 spaudai.

٠ (Ṣifr (0)) — Arabiškas skaitmuo Nulis (0) Ṣifr (0) · U+0660 ٠ Arabiškas skaitmuo Nulis (0) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٠ (Ṣifr (0) / صِفْر, ALA-LC: 0, tarimas lietuviškai: „0“, IPA: [sˤifr], Unicode: U+0660). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٠ | Initial: ٠ | Medial: ٠ | Final: ٠. Klasikinis pavyzdys: ٠ (Ṣifr – 0) — Arabiškas skaitmuo Nulis (0).

١ (Wāḥid (1)) — Arabiškas skaitmuo Vienas (1) Wāḥid (1) · U+0661 ١ Arabiškas skaitmuo Vienas (1) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ١ (Wāḥid (1) / وَاحِد, ALA-LC: 1, tarimas lietuviškai: „1“, IPA: [waːħid], Unicode: U+0661). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ١ | Initial: ١ | Medial: ١ | Final: ١. Klasikinis pavyzdys: ١ (Wāḥid – 1) — Arabiškas skaitmuo Vienas (1).

٢ (Ithnān (2)) — Arabiškas skaitmuo Du (2) Ithnān (2) · U+0662 ٢ Arabiškas skaitmuo Du (2) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٢ (Ithnān (2) / اِثْنَان, ALA-LC: 2, tarimas lietuviškai: „2“, IPA: [iθnaːn], Unicode: U+0662). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٢ | Initial: ٢ | Medial: ٢ | Final: ٢. Klasikinis pavyzdys: ٢ (Ithnān – 2) — Arabiškas skaitmuo Du (2).

٣ (Thalāthah (3)) — Arabiškas skaitmuo Trys (3) Thalāthah (3) · U+0663 ٣ Arabiškas skaitmuo Trys (3) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٣ (Thalāthah (3) / ثَلَاثَة, ALA-LC: 3, tarimas lietuviškai: „3“, IPA: [θalaːθa], Unicode: U+0663). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٣ | Initial: ٣ | Medial: ٣ | Final: ٣. Klasikinis pavyzdys: ٣ (Thalāthah – 3) — Arabiškas skaitmuo Trys (3).

٤ (ʾArbaʿah (4)) — Arabiškas skaitmuo Keturi (4) ʾArbaʿah (4) · U+0664 ٤ Arabiškas skaitmuo Keturi (4) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٤ (ʾArbaʿah (4) / أَرْبَعَة, ALA-LC: 4, tarimas lietuviškai: „4“, IPA: [ʔarbaʕa], Unicode: U+0664). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٤ | Initial: ٤ | Medial: ٤ | Final: ٤. Klasikinis pavyzdys: ٤ (ʾArbaʿah – 4) — Arabiškas skaitmuo Keturi (4).

٥ (Khamsah (5)) — Arabiškas skaitmuo Penki (5) Khamsah (5) · U+0665 ٥ Arabiškas skaitmuo Penki (5) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٥ (Khamsah (5) / خَمْسَة, ALA-LC: 5, tarimas lietuviškai: „5“, IPA: [xamsa], Unicode: U+0665). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٥ | Initial: ٥ | Medial: ٥ | Final: ٥. Klasikinis pavyzdys: ٥ (Khamsah – 5) — Arabiškas skaitmuo Penki (5).

٦ (Sittah (6)) — Arabiškas skaitmuo Šeši (6) Sittah (6) · U+0666 ٦ Arabiškas skaitmuo Šeši (6) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٦ (Sittah (6) / سِتَّة, ALA-LC: 6, tarimas lietuviškai: „6“, IPA: [sitta], Unicode: U+0666). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٦ | Initial: ٦ | Medial: ٦ | Final: ٦. Klasikinis pavyzdys: ٦ (Sittah – 6) — Arabiškas skaitmuo Šeši (6).

٧ (Sabʿah (7)) — Arabiškas skaitmuo Septyni (7) Sabʿah (7) · U+0667 ٧ Arabiškas skaitmuo Septyni (7) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٧ (Sabʿah (7) / سَبْعَة, ALA-LC: 7, tarimas lietuviškai: „7“, IPA: [sabʕa], Unicode: U+0667). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٧ | Initial: ٧ | Medial: ٧ | Final: ٧. Klasikinis pavyzdys: ٧ (Sabʿah – 7) — Arabiškas skaitmuo Septyni (7).

٨ (Thamāniyah (8)) — Arabiškas skaitmuo Aštuoni (8) Thamāniyah (8) · U+0668 ٨ Arabiškas skaitmuo Aštuoni (8) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٨ (Thamāniyah (8) / ثَمَانِيَة, ALA-LC: 8, tarimas lietuviškai: „8“, IPA: [θamaːnija], Unicode: U+0668). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٨ | Initial: ٨ | Medial: ٨ | Final: ٨. Klasikinis pavyzdys: ٨ (Thamāniyah – 8) — Arabiškas skaitmuo Aštuoni (8).

٩ (Tisʿah (9)) — Arabiškas skaitmuo Devyni (9) Tisʿah (9) · U+0669 ٩ Arabiškas skaitmuo Devyni (9) Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية)

Arabų rašto (numerals) ženklas ٩ (Tisʿah (9) / تِسْعَة, ALA-LC: 9, tarimas lietuviškai: „9“, IPA: [tisʕa], Unicode: U+0669). Artikuliacija: Arkām Mašrikija — Rytų arabų (indiškos kilmės) skaitmuo (أرقام مشرقية). Jungimosi taisyklė: Vienpusio jungimo raidė (jungiasi tik iš dešinės, o po savęs palieka mikro-tarpą). 4 pozicinės formos: Isolated: ٩ | Initial: ٩ | Medial: ٩ | Final: ٩. Klasikinis pavyzdys: ٩ (Tisʿah – 9) — Arabiškas skaitmuo Devyni (9).

28 arabų raidės ir 4 kontekstinės rankraštinės formos A4 spaudos matrica

# Pavadinimas Izoliuota Pradinė Vidurinė Galinė Transliteracija (ALA-LC / DIN) Jungtis
1
Arabic Alif (ا)
Alif
أَلِف
ا ا ـا ـا ā / ʾ Nesijungianti
2
Arabic Bāʾ (ب)
Bāʾ
بَاء
ب بـ ـبـ ـب b Dviejų krypčių
3
Arabic Tāʾ (ت)
Tāʾ
تَاء
ت تـ ـتـ ـت t Dviejų krypčių
4
Arabic Thāʾ (ث)
Thāʾ
ثَاء
ث ثـ ـثـ ـث th / ṯ Dviejų krypčių
5
Arabic Jīm (ج)
Jīm
جِيم
ج جـ ـجـ ـج j / ǧ Dviejų krypčių
6
Arabic Ḥāʾ (ح)
Ḥāʾ
حَاء
ح حـ ـحـ ـح ḥ Dviejų krypčių
7
Arabic Khāʾ (خ)
Khāʾ
خَاء
خ خـ ـخـ ـخ kh / ḫ Dviejų krypčių
8
Arabic Dāl (د)
Dāl
دَال
د د ـد ـد d Nesijungianti
9
Arabic Dhāl (ذ)
Dhāl
ذَال
ذ ذ ـذ ـذ dh / ḏ Nesijungianti
10
Arabic Rāʾ (ر)
Rāʾ
رَاء
ر ر ـر ـر r Nesijungianti
11
Arabic Zāy (ز)
Zāy
زَاي
ز ز ـز ـز z Nesijungianti
12
Arabic Sīn (س)
Sīn
سِين
س سـ ـسـ ـس s Dviejų krypčių
13
Arabic Shīn (ش)
Shīn
شِين
ش شـ ـشـ ـش sh / š Dviejų krypčių
14
Arabic Ṣād (ص)
Ṣād
صَاد
ص صـ ـصـ ـص ṣ Dviejų krypčių
15
Arabic Ḍād (ض)
Ḍād
ضَاد
ض ضـ ـضـ ـض ḍ Dviejų krypčių
16
Arabic Ṭāʾ (ط)
Ṭāʾ
طَاء
ط طـ ـطـ ـط ṭ Dviejų krypčių
17
Arabic Ẓāʾ (ظ)
Ẓāʾ
ظَاء
ظ ظـ ـظـ ـظ ẓ Dviejų krypčių
18
Arabic ʿAyn (ع)
ʿAyn
عَيْن
ع عـ ـعـ ـع ʿ Dviejų krypčių
19
Arabic Ghayn (غ)
Ghayn
غَيْن
غ غـ ـغـ ـغ gh / ġ Dviejų krypčių
20
Arabic Fāʾ (ف)
Fāʾ
فَاء
ف فـ ـفـ ـف f Dviejų krypčių
21
Arabic Qāf (ق)
Qāf
قَاف
ق قـ ـقـ ـق q Dviejų krypčių
22
Arabic Kāf (ك)
Kāf
كَاف
ك كـ ـكـ ـك k Dviejų krypčių
23
Arabic Lām (ل)
Lām
لَام
ل لـ ـلـ ـل l Dviejų krypčių
24
Arabic Mīm (م)
Mīm
مِيم
م مـ ـمـ ـم m Dviejų krypčių
25
Arabic Nūn (ن)
Nūn
نُون
ن نـ ـنـ ـن n Dviejų krypčių
26
Arabic Hāʾ (ه)
Hāʾ
هَاء
ه هـ ـهـ ـه h Dviejų krypčių
27
Arabic Wāw (و)
Wāw
وَاو
و و ـو ـو w / ū Nesijungianti
28
Arabic Yāʾ (ي)
Yāʾ
يَاء
ي يـ ـيـ ـي y / ī Dviejų krypčių

Harakat (trumpieji balsiai ir pagalbiniai diakritikai) Balsinė sistema

Ženklas Pavyzdys su د (Dal) Diakritiko pavadinimas Fonetinė reikšmė / Lotyniškai Lingvistinė funkcija
Fatḥah (فَتْحَة) دَ (da) Fatha (فَتْحَة) a Trumpasis „a“ balsis
Kasrah (كَسْرَة) دِ (di) Kasra (كَسْرَة) i Trumpasis „i“ balsis
Ḍammah (ضَمَّة) دُ (du) Damma (ضَمَّة) u Trumpasis „u“ balsis
Sukūn (سُكُون) دْ (d) Sukun (سُكُون) ∅ Be balsio (priebalsio stabdys / cezura)
Shaddah (شَدَّة) دّ (dd) Shaddah (شَدَّة) [double] Geminacija (priebalsio dvigubinimas)
Tanwīn (تَنْوِين) داً / دٍ / دٌ Tanwin (تَنْوِين) -an, -in, -un Nunacija / Nežymimojo linksnio galūnės (-an, -in, -un)

Ką daro šis arabų abėcėlės ir 75 SVG ženklų katalogo įrankis?

Šis interaktyvus arabų rašto abėcėlės, 75 vektorinių SVG ženklų ir 4 pozicinių formų įrankis suteikia pilną prieigą prie visų arabų kaligrafijos ir ortografijos elementų:

  • 75 vektoriniai SVG ženklai per 6 kategorijas: vienu paspaudimu perjunkite tarp 28 bazinių Abjad raidžių (ا–ي), 8 Hamza ir specialiųjų formų (ء آ أ ؤ إ ئ ى ة), 10 Harakat balsių diakritikų (◌َ ◌ُ ◌ِ ◌ْ ◌ّ), 10 Rytų arabų skaitmenų (٠–٩), 14 kaligrafinių ligatūrų (لا, اللّٰه, ﷽, ﷺ) bei 5 skolinių priebalsių (پ چ ڤ گ ژ).
  • 4 kontekstinės formos ir išsami ženklo kortelė: spustelėję bet kurią raidę ar lentelės eilutę, pamatysite jos izoliuotą, pradinę, vidurinę ir galinę rankraštines formas, ALA-LC / DIN 31635 transliteraciją, IPA tarimą, pavyzdinį žodį, Arabic 101 klaviatūros klavišą, MS Word Alt+X kodą ir galėsite atsisiųsti 800×800 SVG failą.
  • Pilnaviduris (Solid) ir kontūrinis (Outline) A4 spausdinimas (PDF): atspausdinkite visą kategoriją arba vieną pasirinktą ženklą per visą A4 lapą – tiek klasikiniais juodais potėpiais, tiek tuščiaviduriais kontūrais kaligrafijos pratyboms ir vedžiojimui ranka.

Arabų rašto sistema nėra paprasta fonetinių simbolių seka; tai per penkiolika amžių ištobulintas ortografinis būsenų automatas. Vakarų abėcėlėse raidės veikia kaip atskiri, mechaniniai blokeliai, o arabų rašte tekstas liejasi kaip nenutrūkstama kaligrafinė srovė. Norint perprasti šio rašto vizualinę logiką, būtina atmesti europietiškus abėcėlinius stereotipus ir suvokti jo dvilypę prigimtį: griežtą abdžado struktūrą ir kontekstinį rankraštinį variklį.