Dantiraščio ženklų katalogas: Šešiasdešimtainiai skaičiai ir matai (158 ženkl.)

Įspaustas į minkštą molį nendrinio stiliaus briauna, vertikalusis pleištas DIŠ yra pamatinis tiek dantiraščio kaligrafijos, tiek garsiosios Babilono šešiasdešimtainės (base-60) matematikos sistemos elementas. Kaip skaitmuo jis žymi vienetą – 1 (arba 60 ir 3600, priklausomai nuo pozicinės vietos), o iš šios sistemos mes iki šiol paveldėjome 60 minučių valandą ir 360 laipsnių apskritimą. Be to, teisiniuose kontraktuose ir metraštyje vienas DIŠ pleištas prieš žodį buvo naudojamas kaip asmenvardžio determinatyvas, rodantis, kad toliau užrašytas žmogaus vardas.

Asiriologijoje vokišku terminu „Winkelhaken“ („kampinis pleištas“) vadinamas ženklas U išgaunamas kampu įspaudžiant nendrinio pagaliuko viršūnę į molį. Babilono matematikoje vienas toks kampinis įspaudas reiškia 10: du žymi 20, trys – 30 (tai kartu buvo ir šventasis Mėnulio dievo Sino skaičius bei simbolis), o penki – 50; derinant juos su vertikaliais DIŠ vienetais buvo užrašomi visi skaičiai nuo 1 iki 59. Fonetiškai šis ženklas žymi balsį „u“ bei akadišką jungtuką „u“ („ir“).

Vizualiai išsiskiriantis ilgu horizontaliu kotu ir įstrižais pleištais, šumerų kalboje šis ženklas buvo skaitomas GID₂ („ilgas“, „pailginti“ arba „matuoti žemės sklypus matavimo virve“; akadiškai „arāku“ ir „šadādu“). Skaitomas kaip SIR₂ jis reiškė šventą giesmę arba gyvatę, o skaitomas BU – „pūsti“ arba „degti“. Skiemeniniame rašte tai pagrindinis ženklas tiek skiemeniui „bu“, tiek „pu“ užrašyti.

Vienas švarus horizontalus pleištas, įspaustas iš kairės į dešinę: skaitomas kaip AŠ arba DIL (akadiškai „ēdu“ ir „išten“), jis reiškia „vienas“, „vienintelis“, „atskiras“ ir buvo naudojamas vienetui žymėti tūrio bei ploto matuose (pvz., 1 „gur“ grūdų ar 1 „iku“ žemės). Asirijos karališkuosiuose įrašuose aukščiausiojo nacionalinio dievo Ašūro bei Ašūro miesto vardas (𒀸𒋳) dažnai prasidėdavo būtent šiuo vienu horizontaliu pleištu, pabrėžiant, kad Ašūras yra „Vienintelis“. Fonetiškai žymi skiemenis „aš“, „rum“ ir „dil“.

Šumerų ir akadų pasaulėžiūroje svoris ir visuomeninis autoritetas buvo sinonimai: ženklas DUGUD (akadiškai „kabtu“ – giminiškas hebrajų „kavod“, reiškiančiam šlovę ir pagarbą) reiškia tiek fiziškai „sunkus“, „masyvus“, tiek socialiai „svarbus“, „garbingas“, „įtakingas“ (taip buvo vadinami aukšti valstybės didikai). Mitologijoje „im-dugud“ reiškė sunkų audros debesį ir buvo senasis milžiniško liūtagalvio audros paukščio Anzu vardas.

Vaizduojantis susuktą lino ar palmių pluošto virvę su kilpa, ženklas EŠ₂ (akadiškai „eblu“) žymėjo žemėtvarkininko matavimo virvę, lygią 10 NINDAN (~60 metrų). Karališkojoje ikonografijoje (Ūr-Namu ir Hamurapio stelose) aukščiausiasis dievas įteikia karaliui matavimo lazdą ir susuktą virvę kaip teisingos tvarkos simbolius. Gramatikoje skaitomas kaip „-še₃“ (akadiškai „ana“), jis yra krypties linksnio priesagas („į / link / iki“), sutinkamas tūkstančiuose lentelių.

Kilęs iš aiškaus priešistorinio brėžinio, vaizdavusio drėkinimo kanalų suskirstytus stačiakampius dirbamus rėžius, ženklas GAN₂ (šumeriškai tariamas „gána“, akadiškai – „eqlu“) reiškia „dirbamą lauką“ arba „žemės sklypą“. Skaitomas kaip IKU (akadiškai „ikû“), jis buvo pamatinis Mesopotamijos žemės ploto vienetas – 100×100 uolekčių kvadratas (100 SAR arba ~3600 kv. metrų / 0,36 ha). Babilono žemėtvarkos ir kadasbro lentelėse šis ženklas sutinkamas beveik kiekvienoje eilutėje.

Pagrindinis biralų tūrio matas senovės Mesopotamijos žemės ūkyje ir prekyboje: 1 karališkasis GUR (standartizuotas Ūro karaliaus Šulgio, akadiškai „kurru“ – biblinio hebrajų mato „kor“ pirmtakas) buvo lygus 300 SILA₃ (apie 300 litrų miežių arba datulių). Kaip veiksmažodis, GUR (akadiškai „târu“) reiškia „apsisukti“, „sugrįžti“ arba „atšaukti“, o fonetiškai yra pagrindinis ženklas skiemenims „gur“, „kur₂“ ir „qur“ užrašyti.

Kilęs iš seklaus kaušelio ar šaukšto piktogramos, logografiškai skaitomas kaip DILIM₂ (akad. itqūru), šis ženklas žymi šaukštą, tepalų kaušelį, seklų apeiginį dubenėlį arba svarstyklių lėkštelę. Fonetiškai akadų tekstuose jis yra pagrindinis CVC tipo ženklas skiemeniui „liš“.

Kilęs iš didelio apskrito stiliaus įspaudo molyje, simbolizavusio pilną dangaus ir žemės horizonto ratą, ženklas ŠAR₂ (akad. šāru, į graikų kalbą Beroso perteiktas kaip saros) žymi šešiasdešimtainės sistemos skaičių 3600 (60²). Kadangi 3600 įkūnijo tobulą kosminį apskritimą, šis ženklas taip pat reiškia „viskas, visata, neaprėpiama gausybė“ (akad. kiššatu; kosmogoninėje poemoje AN.ŠAR₂ ir KI.ŠAR₂ – visas Dangaus ir Žemės horizontas).

Užrašomas dviem lygiagrečiais horizontaliais pleištais, ženklas TAB vizualiai įkūnija dvilypumą ir porą: šumerų kalboje (akad. eṣēpu) jis reiškia „padvigubinti, sujungti poromis, sulyginti“ (bei „degti“), o kaip daiktavardis (į akadų kalbą perimtas kaip tappû) įvardija „draugą, bendražygį arba prekybos partnerį“ (NAM.TAB.BA – prekybinė bendrija). Fonetiškai tai pagrindinis CVC ženklas skiemenims „tab“ ir „tap“.

Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose ir ankstyvuosiuose ūkiniuose tekstuose sutinkamas ženklas BAG₃ žymi iš nendrių pintą paukščių narvą, gaubtą arba talpyklą, o fonetiškai perteikia skiemenį „bag₃“.

Užrašomas septyniais dviem eilėmis išdėstytais vertikaliais pleištais (pats šumerų žodis imin etimologiškai reiškia iia-min – „penki + du“), skaičius 7 (akad. sebet) buvo pats sakraliausias Mesopotamijos kosmologijos skaičius: babiloniečiai garbino 7 matomus dangaus šviesulius (iš čia kilo mūsų 7 dienų savaitė), statė 7 pakopų zikuratus, pasakojo apie 7 Požemių pasaulio vartus, 7 prieštvaninius išminčius (Apkallu) bei Sietyną (dIMIN.BI – „Septynetas“).

Kilęs iš svarstyklių svirties su pakabinta lėkštele piktogramos (vieno horizontalaus ir vieno vertikalaus pleišto), ženklas LAL / LA₂ (akad. šaqālu, kullumu, maṭû) reiškia „pakabinti, pasverti sidabrą svarstyklėmis (t. y. sumokėti), pakinkyti, parodyti“. Kadangi svarstyklės parodo ir trūkumą, šumerų bei babiloniečių matematikoje ženklas LA₂ tapo atimties („minuso“) ženklu (pvz., 20 LA₂ 1 = 19, „20 minus 1“).

Žymintis skaičių 4 (šum. limmu₂, akad. erbet / erbetti), šis ženklas visuose Mesopotamijos monumentaliuosiuose įrašuose išgarsėjo imperinėje formulėje LUGAL AN.UB.DA LIMMU₂.BA (akad. šar kibrāt erbetti) – „Keturių pasaulio šalių (Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų) karalius“.

Užrašomas dviem greta esančiais vertikaliais pleištais, ženklas MIN (akad. šina, šanû) žymi skaičių 2 („du, antras“). Babilonijos leksiniuose žodynuose, pranašysčių rinkiniuose ir liturginėse lentelėse raštininkai ženklą MIN taip pat naudojo kaip patogų pakartojimo ženklą („tas pats“, lot. idem), nurodantį, kad reikia pakartoti ankstesnėje eilutėje ar stulpelyje jau parašytą žodį.

Sudarytas kaip dviejų ženklų (NI + UD) ligatūra, NA₄ (akad. abnu) yra visuotinė „akmens, uolos, brangakmenio arba tikslaus hematitinio svarstyklių svarelio“ logograma. Rašomas prieš mineralų pavadinimus kaip netariamas determinatyvas, NA₄ žymi visas akmenų ir brangakmenių rūšis: pvz., NA₄.ZA.GIN₃ (uqnû – „lazuritas“), NA₄.GUG (sāmtu – „karneolis“) ir NA₄.KIŠIB (kunukku – „cilindrinis antspaudas“).

Užrašomas dviem dešimtukų kampiniais pleištais (10 + 10), ženklas NIŠ (akad. ešrā) žymi šešiasdešimtainį skaičių 20. Babilonijos sakralinėje numerologijoje 20 buvo šventasis Saulės ir teisingumo dievo Utu / Šamašo skaičius, todėl raštininkai jo vardą trumpai rašydavo tiesiog d20. Kadangi Saulė įkūnijo valdovą, Naujosios Asirijos įrašuose šis ženklas (MAN, akad. šarru) tapo ir trumpiausia logograma „Karaliui“ žymėti.

Užrašomas trimis dešimtukų kampiniais pleištais (10 + 10 + 10), ženklas UŠU (akad. šalāšā) žymi skaičių 30 (pusę šešiasdešimtainės bazės). Kadangi idealus Babilonijos mėnulio kalendoriaus mėnuo turi 30 dienų, skaičius 30 buvo garbinamas kaip šventasis Mėnulio dievo Nanos / Sino skaičius – jo vardas tūkstančius kartų užrašytas kaip d30 (pvz., Asirijos karaliaus Sinacheribo varde d30-PAP.MEŠ-SU).

Užrašomas trimis lygiagrečiais vertikaliais pleištais (DIŠ+DIŠ+DIŠ), ženklas EŠ₅ (šum. eš₅, akad. šalāšat) žymi skaičių 3 (arba 3×60 = 180 pozicinėje šešiasdešimtainėje sistemoje). Ankstyvojoje šumerų raštijoje ženklo pakartojimas tris kartus (arba skaičiaus 3 pridėjimas) išreiškė daugiskaitą, iš ko vėliau kilo ir daugiskaitos rodiklis MEŠ (ME+EŠ).

Užrašomas keturiais dviem aukštais išdėstytais vertikaliais pleištais (3 viršuje + 1 apačioje arba 2 + 2), kad raštininko akis skaičių atpažintų akimirksniu neskaičiuodama pavienių brūkšnių, ženklas LIMMU (akad. erbe / erbettu) žymi skaičių 4 (arba 4×60 = 240).

Užrašomas penkiais dviem eilėmis sugrupuotais vertikaliais pleištais (3 viršuje + 2 apačioje), ženklas IA₂ (šum. ia₂, akad. hamšat) žymi skaičių 5 (arba 5×60 = 300, o trupmenose – 5/60 = 1/12). Šumerų kalboje skaičius „penki“ (ia₂) buvo pagrindas sudarant skaičių nuo 6 iki 9 pavadinimus: āš (5+1), imin (5+2), ussu (5+3) ir ilimmu (5+4).

Užrašomas šešiais dviem simetriškomis eilėmis po tris (3 + 3) išdėstytais vertikaliais pleištais, ženklas AŠ₃ (šum. āš iš ia₂+aš „5+1“, akad. šeššet) žymi skaičių 6 – vieną svarbiausių Babilonijos šešiasdešimtainės sistemos daliklių (kur 6/60 = 1/10, o 6×60 = 360 – apskritimo laipsnių ir idealaus administracinio kalendoriaus dienų skaičius).

Standartinė Babilonijos matematinių ir astronominių lentelių skaitmens 7 (šum. imin, akad. sebet) grafinė forma, sudaryta iš trijų vertikalių pleištų eilių (3 + 3 + 1), naudota daugybos lentelėse, dangaus šviesulių efemeridėse ir ūkio apskaitoje.

Užrašomas aštuoniais trimis eilėmis (3 + 3 + 2) išdėstytais vertikaliais pleištais, ženklas USSU (šum. ussu iš „5+3“, akad. samānat) žymi skaičių 8. Mesopotamijos mene ir simbolikoje aštuonetas – tai aštuonkampė deivės Inanos / Ištarės (Veneros planetos) žvaigždė.

Užrašomas simetriška 3×3 devynių vertikalių pleištų matrica (3 + 3 + 3), ženklas ILIMMU (šum. ilimmu iš ia₂+limmu „5+4“, akad. tišīt / tešû) yra didžiausias vienetų skaitmuo (9) Babilonijos šešiasdešimtainėje sistemoje prieš pereinant prie dešimtuko kampinio pleišto U (10).

Užrašomas keturiais dešimtukų kampiniais pleištais (4×10 = 40; šum. nimin – „du dvidešimtukai“, akad. erbā), šis ženklas žymi skaičių 40 (bei šešiasdešimtainę trupmeną 40/60 = 2/3, skaitomą ŠANABI). Babilonijos sakralinėje numerologijoje 40 buvo šventasis išminties ir požeminio vandenyno dievo Enkio (Ea) skaičius, todėl jo vardas dažnai rašomas tiesiog d40.

Užrašomas penkiais kampiniais dešimtukų pleištais (3 viršuje + 2 apačioje = 50; šum. ninnu – „du dvidešimtukai ir dešimt“, akad. hamšā), šis ženklas žymi skaičių 50 (bei trupmeną 50/60 = 5/6). Mesopotamijos teologijoje 50 buvo šventasis vyriausiojo dievo Enlilio (rašomo d50) skaičius; poemoje „Enūma eliš“ šią galią paveldi Mardukas, kuriam suteikiami „Penkiasdešimt šventųjų vardų“, o garsioji Lagašo šventykla vadinosi E-ninnu („Penkiasdešimties namas“).

Babilonijos matematikos ir šiuolaikinio laiko skaičiavimo pamatas: ženklas GEŠ₂ (akad. šūši, graikų sossos) yra šešiasdešimtainės sistemos bazinis vienetas 60 (1×60¹). Šumerai skaičių 60 pasirinko todėl, kad jis be liekanos dalijasi iš 1, 2, 3, 4, 5, 6, 10, 12, 15, 20 ir 30 – būtent šio šumerų išradimo dėka šiandien valandą dalijame į 60 minučių, o minutę į 60 sekundžių. Kosmologijoje 60 buvo aukščiausiojo Dangaus dievo Ano (d60) skaičius.

Žymintis skaičių 6×60 = 360, šis šešiasdešimtainis skaitmuo įkūnija vieną didžiausių senovės Mesopotamijos mokslo dovanų žmonijai: Šumero ir Babilonijos administratoriai naudojo 360 dienų (12 mėnesių × 30 dienų) apskaitos metus, o Babilono astronomai dangaus ekliptikos ratą padalijo į 360 laipsnių (12 Zodiako ženklų × 30°) – iš čia tiesiogiai kilo mūsų geometrijos 360° apskritimas.

Sudarytas sujungus vertikalų šešiasdešimties pleištą GEŠ₂ (60) su dauginamuoju dešimties kampiniu pleištu U (10), ženklas GEŠU (10×60 = 600, akad. nēru, graikų nēros) yra svarbus aukštesnės eilės šešiasdešimtainės sistemos vienetas. Babilonijos mitologijoje („Enūma eliš“) dievas Mardukas paskirsto 600 Anunakių dievybių danguje ir požemiuose (300 viršuje ir 300 apačioje).

Sudarytas rombo formos ženklo ŠAR₂ (3600 = 60²) viduje įrašius dešimties kampinį pleištą U (10), ženklas ŠARʾU žymi milžinišką skaičių 10 × 3600 = 36 000. Jis buvo naudojamas III Ūro dinastijos imperijos grūdų saugyklų apskaitoje bei garsiajame „Šumerų karalių sąraše“ skaičiuojant prieštvaninių valdovų viešpatavimo trukmę (pvz., piemuo Dumuzis Bad-tibiroje valdė lygiai 36 000 metų).

Specialus Mesopotamijos trupmenos ženklas, reiškiantis 2/3 (= 40 šekelių iš 60 šekelių minos; šum. šanabi, akad. šinipu). Jis nuolat naudotas sidabro svorio apskaitoje ir visame pasaulyje išgarsėjo „Gilgamešo epe“ (I lentelės 48 eilutėje), kur Uruko karalius apibūdinamas žodžiais: „Du trečdaliai (ŠANABI) jo – dievas, o vienas trečdalis – žmogus.“

Nors klasikinis šumerų ir babiloniečių dantiraštis dažniausiai buvo rašomas be tarpų tarp žodžių, Senosios Asirijos pirklių kolonijos Kaneše (Kiultepėje) raštininkai šį vertikalų skyrybos pleištą (𒑰) reguliariai įspausdavo frazėms bei sakiniams atskirti, o Babilono mokslininkai skyrybos ženklus naudojo paaiškinimams (glosoms) ir eilučių pabaigai pažymėti.

Dantiraščio ženklas SILA₃ arba QA (Borger MZL 99, U+122E1), kilęs iš normavimo dubenėlio piktogramos. Tai pagrindinis Mesopotamijos tūrio mato vienetas (1 sila₃ / akadų qû ≈ 1 litras), naudotas kasdieniams miežių, aliejaus ir alaus daviniams matuoti, bei pagrindinis akadų skiemens qa ženklas.

Dantiraščio ženklas TAB-squared (keturi kryžmai išdėstyti dvigubi TAB ženklai, Borger MZL 223, U+122F2) – simetrinė babiloniečių leksinė ideograma, išreiškianti keturgubą porą arba simetrišką visumą.

Dantiraščio ženklas AŠ-zida-tenû (pažodžiui „į dešinę pasviręs AŠ“, Borger MZL 592, U+12039) – pavienis įstrižas pleištas, Mesopotamijos lentelėse naudotas kaip raštininko pastabos (glosos) žymeklis, patikros žyma ar trupmeninis ženklas.

Dantiraščio ženklas AŠ-kaba-tenû (pažodžiui „į kairę pasviręs AŠ“, Borger MZL 593, U+1203A) – įstrižas pleištas, babiloniečių ženklų sąrašuose (Ea) įvardijamas kaip vienas bazinių dantiraščio elementų.

Dantiraščio ženklas GA₂×U (Borger MZL 433, U+120EA), sudarytas skaičių dešimt (U) įrašius į talpyklos ženklą GA₂/PISAN ir žymintis standartinės dešimties vienetų talpos krepšį.

Dantiraščio ženklas ḪI×BAD, skaitomas KAM₂ (Borger MZL 640, U+12130), III Ūro dinastijos ir senosios Babilonijos apskaitos lentelėse nuolat naudotas po skaičių kelintiniams skaitvardžiams ir datoms sudaryti (pvz., u₄ 5-kam₂ „penktoji diena“), taip pat kaip fonetinis skiemuo kam₂ / qam₂.

Dantiraščio ženklas ḪI×DIŠ (Borger MZL 637, U+12131), sudarytas vertikalų vieneto pleištą DIŠ įrašius į apskritimo ir maišymo ženklą ḪI/ŠAR₂ Mesopotamijos metrologiniuose bei leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas ḪI×U arba ŠAR₂×U, skaitomas ŠARU (Borger MZL 639, U+12136), sudarytas skaičių 10 (U) įrašius į skaičių 3 600 (ŠAR₂). Mesopotamijos šešiasdešimtainėje sistemoje žymi skaičių 36 000 (10 × 3 600), garsų iš Šumerų karalių sąrašo, kuriame juo matuojami priešmarinių karalių valdymo metai.

NIGIN₂ (𒇔, struktūriškai LAGAB×LAGAB – žiedas žiedo viduje) yra svarbi šumerų logograma, reiškianti „apsupti, apjuosti, suktis ratu arba surinkti“ (akadų `lawû`, `sahāru`, `pahāru`), o apskaitos lentelėse (`šu-nigin₂`, akadų `napharu`) – „iš viso, bendra suma“.

LAL×LAL (𒇳) yra sudėtinė ženklo LAL („sverti, kabinti, rišti, trūkti“; akadų `šaqālu`, `kamû`, `maṭû`) forma. Vaizduodamas subalansuotas svarstyklių svirtis, jis žymi sidabro svėrimą, įsipareigojimų surišimą arba buhalterinį trūkumą (`la₂-ia₃`).

MU OVER MU (𒈭) yra vertikaliai sudvigubinta ženklo MU („vardas, metai, teksto eilutė, užkalbėjimas“; akadų `šumu`, `šattu`, `šiptu`) forma. Sudvigubintas ženklas išreiškia daugiskaitą (`mu-mu`) ir žymi „visus vardus“, „daugelį metų“ arba „apeiginius užkalbėjimus“.

NINDA₂×AŠ (𒉔) sujungia matavimo indo bei piltuvo ženklą NINDA₂ su vienetu AŠ (vienu horizontaliu pleištu). Archajinėse ir leksinėse metrologijos tradicijose jis žymi standartinį vienetinį tūrio matavimo indą arba vieną grūdų davinį.

SAG׊ID (𒊠) sujungia SAG („galva, asmuo, pradinis kapitalas `sag-nig₂-gur₁₁-ra`“) su ŠID („skaičiuoti, vesti apskaitą“) ženklu. Mesopotamijos administracinėse ir leksinėse tradicijose jis žymi darbuotojų surašymą pagal galvas arba pradinio apskaitos balanso patikrinimą.

UŠ×TAK₄ (𒍕) sujungia UŠ („ilgis, ilgoji lauko kraštinė, 60 ninda matas, riba“) su TAK₄ („palikti, atidėti, likti“) ženklu. Mesopotamijos žemėtvarkos ir leksinėse tradicijose jis žymi likusią ilgio atkarpą arba rezervuotą ribos ruožą.

DIŠ PLUS ŠU (𒍵) yra specializuota šešiasdešimtainės sistemos skaitinė ligatūra, jungianti vertikalų pleištą DIŠ („1 / 60“) su ŠU (akadų žodžio `šūši` – „šešiasdešimt“ santrumpa). Raštininkai naudojo šį ženklą (`1 šūši`), kad be pozicinės dviprasmybės tiksliai užrašytų skaičių 60.

NUNUZ AB₂×SILA₃ (𒉶) sujungia NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖) kubilo rėmą su SILA₃ (𒋡, standartinis apie vieno litro tūrio matas ir taurė). Mesopotamijos administracinėje ir leksinėje tradicijoje jis žymi kalibruotą surinkimo kubilą, kurio skysčio tūris buvo matuojamas sila₃ vienetais šventyklos daviniams skirstyti.

AŠ/AŠ/AŠ (𒀼), logografiškai skaitomas kaip EŠ₁₆ (ESH₁₆), sudarytas iš trijų vienas virš kito sudėtų horizontalių AŠ (𒀸) pleištų. Šumerų ir akadų metrologinėse bei administracinėse lentelėse jis žymi skaičių „trys“ (akadų šalāšat) horizontaliųjų pleištų skaičiavimo sistemose, naudotose žemės plotui, tūriui ir darbininkų daviniams žymėti.

NINDA₂×AŠ.AŠ (𒉕) įterpia du horizontalius AŠ (𒀸, mato vienetas) pleištus į NINDA₂ (𒉒, matavimo indas arba sėjamojo arklo piltuvas) rėmą. Mesopotamijos metrologinėje ir leksinėje tradicijoje jis žymi standartizuotą dviejų vienetų talpos indą grūdų daviniams ir sėklai seikėti.

NINDA₂׊E.AŠ (𒉜) įterpia ŠE (𒊺, miežiai) ir vieną AŠ (𒀸, vieno vieneto matas) pleištą į NINDA₂ (𒉒, sėjos piltuvas arba matavimo indas). Šumerų žemės ūkio ir administracinėse lentelėse jis vaizduoja vienam miežių mato vienetui kalibruotą Mesopotamijos sėjamojo arklo piltuvą.

NINDA₂×ME.GAN₂ TENU (𒉗) matavimo indo bei sėjamojo arklo piltuvo NINDA₂ (𒉒) rėme talpina ME (𒈨, dieviškoji apeiga) ir GAN₂-tenû (𒃸, pasuktas lauko sklypas). Babilono leksiniuose sąrašuose išlikęs ženklas žymi šventiesiems šventyklos laukams apsėti skirtą sėklos matą.

NINDA₂׊E.A AN (𒉛) sujungia matavimo indo ženklą NINDA₂ (𒉒), kuriame įrašytas ŠE (𒊺, miežiai), su skirstomuoju junginiu A.AN (𒀀𒀭, skaitomu am₃ arba a-an, reiškiant „po kiekvieną“). Ankstyvojo dinastinio ir Senosios Babilonijos laikotarpių administracinėje tradicijoje jis žymi nustatytą miežių davinio normą vienam vienetui.

NINDA₂׊E.AŠ.AŠ (𒉝) įterpia ŠE (𒊺, miežiai) ir du AŠ (𒀸, mato vienetas) pleištus į NINDA₂ (𒉒, matavimo indas arba sėjos piltuvas) ženklą. Gretinamas su NINDA₂׊E.AŠ (𒉜, vienas vienetas), Mesopotamijos žemės ūkio apskaitoje jis žymi dviejų vienetų miežių davinį arba dvigubą sėjos normą.

U/U U REVERSED/U REVERSED (𒌐) kairėje išdėsto du įprastus U (𒌋) kampinius įspaudus, atgręžtus į du apgręžtus U įspaudus dešinėje. Babilono ženklų sąrašuose ir kolofonų tradicijoje išlikusi simetriška keturguba kompozicija vaizduoja priešpriešinius mėnulio pjautuvus arba puošnų raštininkų skyriklį.

Dantiraščio skaitmuo TWO ASH (𒐀), transliteruojamas kaip 2(AŠ) arba MIN₃, AŠ skaičiavimo sistemoje žymi skaičių 2 (šumerų min, akadų šina). Administracinėse lentelėse jis plačiai naudotas dviem gur javų tūriui, dviem iku žemės plotui arba dviem darbininkų daviniams užrašyti.

Dantiraščio skaitmuo THREE ASH (𒐁), transliteruojamas kaip 3(AŠ) arba EŠ₅ (ESH₅), AŠ metrologinėje sistemoje žymi skaičių 3 (šumerų eš₅, akadų šalāšat). Sudarytas iš trijų greta išdėstytų AŠ pleištų, jis žymėjo tris grūdų tūrio (gur), žemės ploto (iku) arba gyvulių vienetus.

Dantiraščio skaitmuo FOUR ASH (𒐂), transliteruojamas kaip 4(AŠ) arba LIMMU₂, AŠ skaičiavimo sistemoje žymi skaičių 4 (šumerų limmu, akadų erbet). Raštininkai keturis AŠ pleištus įspausdavo kompaktiška dviejų eilių tvarka, kad apskaitos lentelėse skaičius būtų akimirksniu atpažįstamas.

Dantiraščio skaitmuo FIVE ASH (𒐃), transliteruojamas kaip 5(AŠ) arba IA₂, AŠ metrologinėje sistemoje žymi skaičių 5 (šumerų ia₂, akadų hamšat). Išdėstytas po tris ir du AŠ pleištus, jis fiksavo penkis gur miežių tūrio arba penkis iku išmatuotos dirbamos žemės.

Dantiraščio skaitmuo SIX ASH (𒐄), transliteruojamas kaip 6(AŠ) arba AŠ₃ (ASH₃), AŠ skaičiavimo sistemoje žymi skaičių 6 (šumerų aš₃, kilęs iš „penki ir vienas“, akadų šeššet). Jis sudarytas iš dviejų simetriškų eilių po tris AŠ pleištus.

Dantiraščio skaitmuo SEVEN ASH (𒐅), transliteruojamas kaip 7(AŠ) arba IMIN₂, AŠ metrologinėje sistemoje žymi skaičių 7 (šumerų imin, pažodžiui „penki ir du“, akadų sebet). Mesopotamijos kosmologijoje ir metrologijoje septynetas buvo pilnatvės bei šventosios galios skaičius.

Dantiraščio skaitmuo EIGHT ASH (𒐆), transliteruojamas kaip 8(AŠ) arba USSU₂, AŠ skaičiavimo sistemoje žymi skaičių 8 (šumerų ussu, kilęs iš „penki ir trys“, akadų samānat). Ūkinėse lentelėse juo buvo žymimi aštuoni gur javų arba aštuoni iku žemės ploto.

Dantiraščio skaitmuo NINE ASH (𒐇), transliteruojamas kaip 9(AŠ) arba ILIMMU₂, AŠ metrologinėje sistemoje žymi skaičių 9 (šumerų ilimmu, pažodžiui „penki ir keturi“, akadų tišīt). Sudarytas iš trijų eilių po tris AŠ pleištus, tai didžiausias vienženklis vienetas prieš dešimties ženklą U (𒌋).

Dantiraščio skaitmuo SIX U (𒐑), transliteruojamas kaip 6(U) arba 6(BUR₃), sudarytas iš šešių dviem eilėmis po tris išdėstytų U (𒌋) kampinių įspaudų. Nors šešiasdešimtainėje sistemoje 60 žymimas vertikaliu pleištu (GEŠ₂), šeši U įspaudai buvo naudojami žemės ploto metrologijoje 6 bur₃ (~38,8 ha) bei dešimtainėse sistemose skaičiui 60.

Dantiraščio skaitmuo SEVEN U (𒐒), transliteruojamas kaip 7(U) arba 7(BUR₃), sudarytas iš septynių U (𒌋) kampinių įspaudų. Mesopotamijos žemėtvarkoje jis naudotas 7 bur₃ lauko plotui žymėti, o Senosios Asirijos ir kitose dešimtainėse sistemose – skaičiui 70.

Dantiraščio skaitmuo EIGHT U (𒐓), transliteruojamas kaip 8(U) arba 8(BUR₃), eilėmis sugrupuoja aštuonis U (𒌋) kampinius įspaudus. Šumerų ir Babilono žemės kadastro tekstuose jis žymi 8 bur₃ dvaro žemės ploto, o dešimtainės apskaitos tradicijoje – skaičių 80.

Dantiraščio skaitmuo NINE U (𒐔), transliteruojamas kaip 9(U) arba 9(BUR₃), bloku po tris išdėsto devynis U (𒌋) kampinius įspaudus. Jis žymi 9 bur₃ dirbamos žemės ploto (vienu bur₃ mažiau nei šar₂) arba skaičių 90 dešimtainėse skaičiavimo sistemose.

Dantiraščio skaitmuo TWO GESH2 (𒐖), transliteruojamas kaip 2(GEŠ₂) arba 2(DIŠ), sudarytas iš dviejų greta įspaustų vertikalių pleištų. Kadangi Mesopotamijos šešiasdešimtainė sistema yra pozicinė, šis ženklas žymi tiek skaičių 2 (šumerų min), tiek 2 × 60 = 120 (dvi šešiasdešimtines, šumerų geš₂-min).

Dantiraščio skaitmuo THREE GESH2 (𒐗), transliteruojamas kaip 3(GEŠ₂) arba 3(DIŠ), sudarytas iš trijų lygiagrečių vertikalių pleištų. Šešiasdešimtainėje pozicinėje matematikoje bei administracinėje apskaitoje jis žymi skaičių 3 (šumerų eš₅) bei 3 × 60 = 180 (tris šešiasdešimtines, geš₂-eš₅).

Dantiraščio skaitmuo FOUR GESH2 (𒐘), transliteruojamas kaip 4(GEŠ₂) arba 4(DIŠ), sugrupuoja keturis vertikalius pleištus. Mesopotamijos šešiasdešimtainėje sistemoje jis žymi skaičių 4 (šumerų limmu) bei 4 × 60 = 240 (keturias šešiasdešimtines, geš₂-limmu).

Dantiraščio skaitmuo FIVE GESH2 (𒐙), transliteruojamas kaip 5(GEŠ₂) arba 5(DIŠ), sugrupuoja penkis vertikalius pleištus (tris viršuje ir du apačioje). Babilono šešiasdešimtainiuose skaičiavimuose ir apskaitoje jis žymi tiek 5 (šumerų ia₂), tiek 5 × 60 = 300 (penkias šešiasdešimtines, geš₂-ia₂).

Dantiraščio skaitmuo SEVEN GESH2 (𒐛), transliteruojamas kaip 7(GEŠ₂) arba 7(DIŠ), eilėmis išdėsto septynis vertikalius pleištus. Mesopotamijos šešiasdešimtainėje užrašymo sistemoje jis žymi tiek sveikąjį skaičių 7 (šumerų imin), tiek 7 × 60 = 420 (septynias šešiasdešimtines, geš₂-imin).

Dantiraščio skaitmuo EIGHT GESH2 (𒐜), transliteruojamas kaip 8(GEŠ₂) arba 8(DIŠ), eilėmis sugrupuoja aštuonis vertikalius pleištus. Šešiasdešimtainėje matematikoje ir apskaitoje jis žymi skaičių 8 (šumerų ussu) bei 8 × 60 = 480 (aštuonias šešiasdešimtines, geš₂-ussu).

Dantiraščio skaitmuo NINE GESH2 (𒐝), transliteruojamas kaip 9(GEŠ₂) arba 9(DIŠ), simetrišku 3×3 tinkleliu išdėsto devynis vertikalius pleištus. Šešiasdešimtainėje pozicinėje sistemoje jis žymi tiek skaičių 9 (šumerų ilimmu), tiek 9 × 60 = 540 (devynias šešiasdešimtines, geš₂-ilimmu).

Dantiraščio skaitmuo TWO GESHU (𒐟), transliteruojamas kaip 2(GEŠʾU), sudvigubina GEŠʾU (𒐞, 60 × 10 = 600) vienetą ir žymi skaičių 1 200 (šumerų gešʾu-min, akadų šina nēru). Jis naudotas stambiose Ūro III dinastijos ir Senosios Babilonijos apskaitos lentelėse kaimenėms, plytoms bei javams skaičiuoti.

Dantiraščio skaitmuo THREE GESHU (𒐠), transliteruojamas kaip 3(GEŠʾU), patrigubina GEŠʾU (600) vienetą ir žymi skaičių 1 800 (šumerų gešʾu-eš₅) – lygiai pusę ŠAR₂ (3 600). Jis dažnai sutinkamas valstybinėse nendrių ryšulių, plytų ir darbo pajėgų suvestinėse.

Dantiraščio skaitmuo FOUR GESHU (𒐡), transliteruojamas kaip 4(GEŠʾU), sujungia keturis GEŠʾU (600) vienetus ir žymi skaičių 2 400 (šumerų gešʾu-limmu), sudarantį du trečdalius ŠAR₂ (3 600). Jis naudotas Mesopotamijos valstybiniuose archyvuose dideliems javų, vilnos bei galvijų kiekiams fiksuoti.

Dantiraščio skaitmuo FIVE GESHU (𒐢), transliteruojamas kaip 5(GEŠʾU), sugrupuoja penkis GEŠʾU (600) vienetus ir žymi skaičių 3 000 (šumerų gešʾu-ia₂). Šešiasdešimtainėje hierarchijoje tai didžiausias 600 kartotinis prieš šešiems GEŠʾU virstant vienu ŠAR₂ (𒊹, 3 600).

Dantiraščio skaitmuo TWO SHAR2 (𒐣), transliteruojamas kaip 2(ŠAR₂), suporuoja du ŠAR₂ (𒊹, 60² = 3 600) rombus ir žymi skaičių 7 200 (šumerų šar₂-min, akadų šina šār). Žemės ploto metrologijoje, kur 1(šar₂) lygus 10 bur₃ (~64,8 ha), 2(šar₂) žymi 20 bur₃ (~129,6 ha) šventyklos dvaro laukų.

Dantiraščio skaitmuo THREE SHAR2 (𒐤), transliteruojamas kaip 3(ŠAR₂), vienoje eilėje išdėsto tris ŠAR₂ (𒊹, 3 600) vienetus ir žymi skaičių 10 800 (3 × 3 600, šumerų šar₂-eš₅). Žemės ūkio kadastro lentelėse juo taip pat žymimas 30 bur₃ (~194,4 ha) dirbamos žemės plotas.

Dantiraščio skaitmuo THREE SHAR2 VARIANT FORM (𒐥) – kompaktiškas sugrupuotas paleografinis 3(ŠAR₂) (𒐤) variantas, tris ŠAR₂ (3 600) rombus išdėstantis taip, kad siauruose apskaitos lentelių stulpeliuose užimtų mažiau vietos, žymint skaičių 10 800 (arba 30 bur₃ žemės).

Dantiraščio skaitmuo FOUR SHAR2 (𒐦), transliteruojamas kaip 4(ŠAR₂), sugrupuoja keturis ŠAR₂ (𒊹, 3 600) vienetus ir žymi skaičių 14 400 (4 × 3 600, šumerų šar₂-limmu). Mesopotamijos žemės apskaitoje juo taip pat žymimas 40 bur₃ (~259,2 ha) žemės ūkio plotas.

Dantiraščio skaitmuo FIVE SHAR2 (𒐧), transliteruojamas kaip 5(ŠAR₂), sujungia penkis ŠAR₂ (𒊹, 3 600) vienetus ir žymi skaičių 18 000 (5 × 3 600, šumerų šar₂-ia₂) – pusę ŠARʾU (36 000). Kadastro lentelėse jis žymi 50 bur₃ (~324 ha) dvaro žemės ploto.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 6(ŠAR₂), reiškianti šešis kartus po 3 600, t. y. 21 600 šumerų šešiasdešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Ji buvo naudojama III Ūro dinastijos valstybiniuose grūdų registruose, tekstilės dirbtuvių ataskaitose ir plytų apskaitoje. Matematikoje ji žymėjo aukštos eilės šār kartotinius.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 7(ŠAR₂), reiškianti septynis kartus po 3 600, t. y. 25 200 Mesopotamijos šešiasdešimtainėje sistemoje. Ji sutinkama provincijų derliaus suvestinėse, dideliuose darbo dienų skaičiavimuose ir gyvulių surašymuose. Raštininkai ją sudarydavo sugrupuodami septynis ŠAR₂ įspaudus arba pleištus.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 8(ŠAR₂), reiškianti aštuonis kartus po 3 600, t. y. 28 800 šumerų šešiasdešimtainėje žymėjimo sistemoje. Ji paliudyta Šumerų karalių sąrašo valdymo trukmėse (pvz., Dumuzido 8 šār metai) ir monumentaliose valstybinės apskaitos lentelėse. Ją sudaro aštuoni dideli apskriti arba rombo formos ŠAR₂ vienetai.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 9(ŠAR₂), reiškianti devynis kartus po 3 600, t. y. 32 400 – didžiausią ŠAR₂ kartotinį prieš pasiekiant ŠAR'U (36 000) ribą. Ji buvo naudojama imperinėse grūdų saugyklų suvestinėse, nendrių ryšulių apskaitoje ir metrologinėse lentelėse. Devyni ŠAR₂ elementai išdėstyti trimis simetriškomis eilėmis.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 2(ŠARʾU), reiškianti du kartus po 36 000, t. y. 72 000 šumerų šešiasdešimtainėje sistemoje. Ji sutinkama priešmarinio laikotarpio Šumerų karalių sąrašo dalyse bei milžiniškose daugiametėse valstybės miežių ir bitumo ataskaitose. Grafiškai ji jungia ŠAR₂ motyvus su vidiniais dešimčių ženklais (U).

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 3(ŠARʾU), reiškianti tris kartus po 36 000, t. y. 108 000 Mesopotamijos šešiasdešimtainėje sistemoje. Ja buvo užrašomi milžiniški plytų kiekiai zikuratų statybai, nendrių derlius ir mitinių karalių valdymo trukmės. Šis dydis sudaro lygiai pusę ŠARGAL (216 000).

Alternatyvus paleografinis dantiraščio skaitmens 3(ŠARʾU) variantas, reiškiantis 108 000 (3 × 36 000). Vietoj trijų atskirų ŠARʾU rėmelių, ši raštininkų forma sujungia tris dešimčių pleištus (30) su ŠAR₂ rėmeliu (30 × 3 600). Ji paliudyta Senosios Babilonijos matematinėse ir metrologinėse mokyklinėse lentelėse.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 4(ŠARʾU), reiškianti keturis kartus po 36 000, t. y. 144 000 šumerų šešiasdešimtainėje skaičiavimo sistemoje (40 × 3 600). Ji buvo naudojama aukščiausio lygio karališkųjų ūkių suvestinėse, didelio masto žemės kasimo darbuose ir daugybos lentelėse. Šis ženklas parodo šešiasdešimtainės aritmetikos gebėjimą glaustai išreikšti milžiniškus dydžius.

Dantiraščio skaitmeninė ligatūra 5(ŠARʾU), reiškianti penkis kartus po 36 000, t. y. 180 000 (50 × 3 600) – paskutinį ŠARʾU kartotinį prieš didįjį vienetą ŠARGAL (216 000). Ji sutinkama metrologinėse serijose ir milžiniškose III Ūro dinastijos bei Senosios Babilonijos grūdų ar plytų suvestinėse. Penki dešimčių elementai čia sujungti su ŠAR₂ ženklu.

Sudėtinis dantiraščio skaitmens ženklas ŠAR₂×GAL+DIŠ (šumerų šār-gal – „didysis šār“), šešiasdešimtainėje sistemoje reiškiantis 60 kubu (60³ = 216 000). Įrašydami GAL („didelis“) į ŠAR₂ (3 600) vidų ir pridėdami vieneto pleištą DIŠ, raštininkai žymėjo vieną 216 000 vienetą. Jis buvo naudojamas aukščiausiose imperinėse ataskaitose ir matematinėse laipsnių lentelėse.

Sudėtinis dantiraščio skaitmens ženklas ŠAR₂×GAL+MIN, reiškiantis du šār-gal vienetus (2 × 216 000), t. y. 432 000 šumerų šešiasdešimtainėje sistemoje. Jis jungia ŠAR₂ su įrašytu GAL („didelis“) ir skaitmeniu MIN („du“). Mesopotamijos chronologijoje ir metrologiniuose sąrašuose 432 000 garsėja kaip kosminių ir karališkųjų ciklų suma.

Dantiraščio metrologinis ženklas 1(BURʾU) (šumerų bur'u), reiškiantis dešimt bùr dirbamos žemės, t. y. 180 iku arba maždaug 64,8 hektaro. Tai buvo pagrindinis vienetas šumerų ir babiloniečių kadastro matavimuose, skaičiuojant šventyklų ūkius bei karališkuosius laukus. Grafiškai jis formuojamas įstrižu arba apskritu įspaudu, atskiriančiu 10 bùr nuo įprastų dešimčių.

Dantiraščio metrologinis ženklas 2(BURʾU), reiškiantis dviejų bur'u (20 bùr arba 360 iku, apie 129,6 hektaro) žemės plotą. Jis dažnai sutinkamas III Ūro dinastijos laukų planuose, sėklinių grūdų paskirstymo lentelėse ir kudurru riboženkliuose. Raštininkai jį užrašydavo sugretindami du BURʾU įspaudus.

Dantiraščio metrologinis ženklas 3(BURʾU), reiškiantis trijų bur'u (30 bùr arba pusės šār žemės, apie 194,4 hektaro) plotą. Šumerų žemėtvarkos sistemoje 30 bùr sudarė lygiai pusę aukštesniojo vieneto šār (60 bùr). Jis buvo naudojamas provincijų žemės ūkio knygose ir drėkinimo apygardų matavimuose.

Paleografinis dantiraščio žemės ploto skaitmens 3(BURʾU) variantas, reiškiantis 30 bùr (apie 194,4 hektaro). Vietoj linijinės eilės trys įstriži BURʾU įspaudai čia išdėstyti kompaktiška grupe. Jis sutinkamas regioninėse kadastro lentelėse ir metrologiniuose mokykliniuose pratimuose.

Dantiraščio metrologinis ženklas 4(BURʾU), reiškiantis keturių bur'u (40 bùr arba 720 iku, apie 259,2 hektaro) dirbamos žemės plotą. Jis buvo naudojamas instituciniuose žemės registruose didelių šventyklų valdų ir vietininkų dvarų bendram plotui žymėti. Keturi įstriži BURʾU pleištai išdėstyti dviem eilėmis.

Dantiraščio metrologinis ženklas 5(BURʾU), reiškiantis penkių bur'u (50 bùr arba 900 iku, apie 324 hektarus) plotą – didžiausią bur'u kartotinį prieš vieno šār žemės vienetą (60 bùr). Jis sutinkamas išsamiose Lagašo ir Umos kadastro suvestinėse bei Senosios Babilonijos metrologinėse lentelėse. Penki įstriži BURʾU pleištai sugrupuoti dviem eilėmis.

Dantiraščio skaitmens variantas EŠ₁₆, reiškiantis skaičių 3 (šumerų eš₅). Skirtingai nei įprasta trijų lygiagrečių vertikalių pleištų eilė (𒐈), ši forma išdėsto tris pleištus vertikaliai vieną virš kito ir dažnai sutinkama sudėtiniuose ženkluose, tūrio matuose arba ankstyvojo dinastinio laikotarpio rašyboje.

Dantiraščio skaitmens variantas EŠ₂₁, reiškiantis skaičių 3 specializuotuose metrologiniuose ir leksiniuose kontekstuose. Jame trys pleištai išdėstyti pakopine arba trikampe grupe, o ne viena horizontalia linija. Raštininkai jį naudojo regioninėse administracinėse tradicijose ir silabaruose.

Dantiraščio skaitmens variantas LIMMU, reiškiantis skaičių 4 (šumerų limmu; akadų erbettu). Vietoj įprasto dviejų eilių išdėstymo (trys pleištai virš vieno), šis variantas išrikiuoja keturis lygiagrečius vertikalius pleištus vienoje eilėje arba specialioje grupėje. Jis paliudytas monumentaliose įrašuose ir leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio skaitmens variantas LIMMU₄, reiškiantis skaičių 4 (šumerų limmu₄). Ši paleografinė forma išdėsto keturis pleištus dviem simetriškomis poromis (2+2), o ne 3+1. Ji buvo plačiai naudojama Senosios Babilonijos ir Naujosios Asirijos lentelėse, kad skaitmuo keturi būtų lengvai ir greitai atpažįstamas.

Dantiraščio skaitmens variantas LIMMU (A forma), reiškiantis skaičių 4 specializuotose archajinėse ir leksinėse tradicijose. Jame keturi pleištai sugrupuoti pakopine ar asimetrine tvarka, besiskiriančia nuo įprastų administracinių skaitmenų. Jis paliudytas ankstyvojo dinastinio laikotarpio ženklų sąrašuose ir metrologiniuose tekstuose.

Dantiraščio skaitmens variantas LIMMU (B forma), reiškiantis skaičių 4 dantiraščio paleografijoje. Jame keturi pleištai išdėstyti vienu viršutiniu pleištu virš trijų apatinių (1+3) arba kompaktiška vertikalia grupe. Jis sutinkamas regioninėse raštininkų mokyklose ir monumentaliuose įrašuose.

Dantiraščio skaitmens variantas AŠ₉, reiškiantis skaičių 6 (šumerų āš; akadų šeššet). Vietoj dviejų horizontalių eilių po tris vertikalius pleištus (3+3), ši forma išdėsto šešis pleištus vertikaliai arba trimis poromis (2+2+2). Ji sutinkama tūrio žymėjimuose, leksiniuose sąrašuose ir monumentaliuose tekstuose.

Dantiraščio skaitmens variantas IMIN₃, reiškiantis šventąjį Mesopotamijos skaičių 7 (šumerų imin; akadų sebet). Jame septyni pleištai išdėstyti specialia vertikalia arba porine tvarka, besiskiriančia nuo įprasto trijų eilių (3+3+1) išdėstymo. Jis paliudytas pranašysčių rinkiniuose, leksiniuose sąrašuose ir astrologinėse lentelėse.

Dantiraščio skaitmens variantas IMIN (A forma), reiškiantis skaičių 7 paleografiniuose ir metrologiniuose tekstuose. Jame septyni pleištai sugrupuoti į dvi eiles (4 virš 3) vietoj trijų eilių (3+3+1), taip sutaupant vietos tankiai prirašytose molinėse lentelėse.

Dantiraščio skaitmens variantas IMIN (B forma), reiškiantis skaičių 7 dantiraščio rašte. Šis variantas išdėsto septynis pleištus alternatyvia dviejų eilių ar pakopine tvarka (pvz., 3 virš 4). Jis sutinkamas karališkuosiuose įrašuose, leksiniuose silabaruose ir regioniniuose archyvuose.

Dantiraščio skaitmens variantas USSU, reiškiantis skaičių 8 (šumerų ussu; akadų samāne). Vietoj trijų eilių 3+3+2 išdėstymo, ši dviejų eilių forma išrikiuoja keturis pleištus virš keturių (4+4), suteikdama ženklui kompaktišką simetriją. Ji buvo plačiai naudojama Babilonijos ir Asirijos administracinėse bei astronominėse lentelėse.

Dantiraščio skaitmens variantas USSU₃, reiškiantis skaičių 8 (šumerų ussu₃). Ši specializuota paleografinė forma išdėsto aštuonis pleištus porinėmis pakopomis (2+2+2+2) arba pailgomis eilėmis; ji sutinkama leksiniuose ženklų sąrašuose, metrologiniuose žymėjimuose ir archajiniuose įrašuose.

Dantiraščio skaitmens variantas ILIMMU, reiškiantis skaičių 9 (šumerų ilimmu; akadų tišīt). Vietoj trijų horizontalių eilių po tris vertikalius pleištus (3+3+3), šis variantas išdėsto devynis pleištus specialiais stulpeliais arba nevienodomis eilėmis. Jis paliudytas Babilonijos ir Asirijos matematinėse, astrologinėse bei leksinėse lentelėse.

Dantiraščio skaitmens variantas ILIMMU₃, reiškiantis skaičių 9 (šumerų ilimmu₃). Ši paleografinė forma išdėsto devynis pleištus specialiomis eilėmis arba porinėmis pakopomis, o ne įprastu 3×3 tinkleliu. Ji sutinkama leksiniuose ženklų sąrašuose, metrologinėse lentelėse ir monumentaliuose įrašuose.

Dantiraščio skaitmens variantas ILIMMU₄, reiškiantis skaičių 9 (šumerų ilimmu₄). Jame devyni pleištai sugrupuoti į dvi kompaktiškas eiles (pvz., 5 virš 4 arba 4 virš 5), kad tilptų siaurose lentelių eilutėse. Jis paliudytas Senosios Babilonijos ir Naujosios Asirijos administraciniuose, astronominiuose bei leksiniuose tekstuose.

Dantiraščio skaitmens variantas ILIMMU (A forma), reiškiantis skaičių 9 specializuotuose paleografiniuose ir metrologiniuose kontekstuose. Jame devyni pleištai išdėstyti asimetrine pakopine tvarka, užfiksuota senovės Mesopotamijos ženklų sąrašuose ir regioniniuose archyvuose.

Dantiraščio skaitmens ženklas 2(AŠ-tenû), sudarytas iš dviejų įstrižų (pakreiptų) pleištų. Šumerų ir babiloniečių metrologijoje įstrižieji AŠ-tenû skaitmenys buvo naudojami tam tikriems tūrio, ploto ar svorio padaliniams (pvz., bùr arba specializuotiems daviniams) atskirti nuo įprastų vertikalių skaičiavimo pleištų.

Dantiraščio skaitmens ženklas 3(AŠ-tenû), sudarytas iš trijų įstrižų (pakreiptų) pleištų. Jis buvo naudojamas Mesopotamijos metrologinėse ir administracinėse lentelėse trims žemės ploto vienetams, trupmeniniam tūriui ar specialioms gėrybėms žymėti, nesupainiojant jų su įprastais vertikaliais ar horizontaliais skaitmenimis.

Dantiraščio skaitmens ženklas 4(AŠ-tenû), sudarytas iš keturių įstrižų (pakreiptų) pleištų. Raštininkai jį naudojo kadastro matavimuose, metrologinėse lentelėse ir davinių sąrašuose keturiems įstrižiesiems metrologiniams vienetams (pvz., 4 bur'u ar specialiems smulkesniems vienetams) žymėti.

Dantiraščio skaitmens ženklas 5(AŠ-tenû), sudarytas iš penkių įstrižų (pakreiptų) pleištų, išdėstytų dviem eilėmis. Jis tarnavo šumerų ir babiloniečių metrologijoje penkiems įstrižosios matavimų serijos vienetams žymėti, ypač žemės ūkio laukų kadastre ir mokyklinėse metrologinėse lentelėse.

Dantiraščio skaitmens ženklas 6(AŠ-tenû), sudarytas iš šešių įstrižų (pakreiptų) pleištų, išdėstytų dviem eilėmis po tris. Šešiasdešimtainėse ir metrologinėse sistemose, kur šeši smulkesni vienetai sudarydavo aukštesnį vienetą, šis ženklas žymėjo šešių dalių pakopą įstrižojo žymėjimo serijoje.

Dantiraščio metrologinis ženklas 1(BAN₂) (šumerų bán; akadų sūtu, hebrajų se'ah), reiškiantis biralų ar skysčių tūrio matą, lygų 10 sila₃ (apie 10 litrų) arba vienai šeštajai bariga. Užrašomas horizontaliu pleištu, perkirstu vertikaliu ar įstrižu brūkšniu, jis buvo vienas dažniausių vienetų Mesopotamijos miežių davinių, alaus virimo ir sėklų skaičiavimuose.

Dantiraščio metrologinis ženklas 2(BAN₂), reiškiantis du bán (20 sila₃, apie 20 litrų arba vieną trečiąją bariga). III Ūro dinastijos davinių sąrašuose 20 sila₃ miežių per mėnesį buvo standartinis vaikų ar jaunesniųjų šventyklos darbuotojų maisto davinys. Grafiškai jį sudaro du horizontalūs pleištai, perkirsti centriniu vertikaliu brūkšniu.

Dantiraščio metrologinis ženklas 3(BAN₂), reiškiantis tris bán (30 sila₃, apie 30 litrų arba lygiai pusę bariga). III Ūro dinastijos ūkio lentelėse 30 sila₃ miežių per mėnesį buvo standartinis suaugusios darbuotojos maisto davinys (po 1 sila₃ per dieną). Grafiškai jį sudaro trys horizontalūs pleištai, perkirsti vertikaliu brūkšniu.

Dantiraščio metrologinis ženklas 4(BAN₂), reiškiantis keturis bán (40 sila₃, apie 40 litrų arba du trečdalius bariga). Jis buvo naudojamas Mesopotamijos grūdų paskirstymo sąrašuose, miltų malimo ataskaitose ir šventyklos aukų įrašuose. Keturis horizontalius pleištus čia kerta vertikalus žymeklis.

Paleografinis dantiraščio tūrio ženklo 4(BAN₂) variantas, reiškiantis 40 sila₃ (apie 40 litrų). Vietoj vieno keturių horizontalių pleištų stulpelio, šis raštininkų variantas išdėsto juos dviem grupėmis (3+1 arba 2+2), perkirstomis vertikaliu brūkšniu. Jis sutinkamas regioninėse III Ūro dinastijos ir Senosios Babilonijos apskaitos lentelėse.

Dantiraščio metrologinis ženklas 5(BAN₂), reiškiantis penkis bán (50 sila₃, apie 50 litrų) – didžiausią bán kartotinį prieš pasiekiant vieną bariga (60 sila₃). Jis buvo naudojamas miežių paskolų sutartyse, davinių knygose ir metrologinėse lentelėse visoje pietų Mesopotamijoje.

Paleografinis dantiraščio tūrio ženklo 5(BAN₂) variantas, reiškiantis 50 sila₃ (apie 50 litrų). Jame penki horizontalūs pleištai išdėstyti dviem stulpeliais (3+2), perkirstais vertikaliu ban₂ brūkšniu, taip sukuriant aiškesnį ir kompaktiškesnį ženklą administracinėse lentelėse.

Dantiraščio metrologinis ženklas NIGIDAMIN (2 NIGIDA / 2 bariga), reiškiantis biralų tūrio matą, lygų 120 sila₃ (apie 120 litrų) arba dviem penktosioms karališkojo gur (300 sila₃). Šumerų ir babiloniečių grūdų apskaitoje bariga vienetai buvo rašomi specialiais pleištais, kad nesusimaišytų su paprastais skaičiais.

Dantiraščio metrologinis ženklas NIGIDAESH (3 NIGIDA / 3 bariga), reiškiantis biralų tūrio matą, lygų 180 sila₃ (apie 180 litrų) arba trims penktosioms karališkojo gur (300 sila₃). Jis buvo plačiai naudojamas III Ūro dinastijos ir Senosios Babilonijos klėčių knygose, mokesčių pristatymo dokumentuose ir metrologinėse lentelėse.

Dantiraščio metrologinis ženklas 1(EŠE₃) (šumerų eše₃ – „matavimo virvė“; akadų eblu), reiškiantis vieną trečdalį bùr žemės ploto, t. y. 6 iku (600 sar, apie 2,16 hektaro), arba 10 nindan (apie 60 metrų) ilgio matininko virvę. Tai buvo pamatinis vienetas Mesopotamijos laukų matavimuose ir nekilnojamojo turto dokumentuose.

Dantiraščio metrologinis ženklas 2(EŠE₃), reiškiantis du eše₃ dirbamos žemės (12 iku arba du trečdalius bùr, apie 4,32 hektaro). Kadangi trys eše₃ sudarė vieną bùr (18 iku), 2(EŠE₃) buvo didžiausias eše₃ skaitmuo, naudotas šumerų ir babiloniečių kadastro tekstuose.

Dantiraščio trupmeninis skaitmuo 1/3(DIŠ) (šumerų šušana; akadų šuššān), reiškiantis vieną trečiąją dalį (20/60 šešiasdešimtainėje sistemoje). Jis buvo plačiai naudojamas sidabro svorio skaičiavimuose (1/3 minos = 20 šekelių arba 1/3 šekelio = 60 grūdelių), tūrio matuose ir matematinėse lentelėse.

Dantiraščio trupmeninis skaitmuo 5/6(DIŠ) (šumerų kingusila; akadų parab), reiškiantis penkias šeštąsias dalis (50/60 šešiasdešimtainėje sistemoje). Kartu su 1/3, 1/2 ir 2/3 tai buvo viena iš keturių pagrindinių Mesopotamijos metrologijos trupmenų, atitinkanti 50 šekelių nuo vienos minos.

Paleografinis dantiraščio trupmenos viena trečioji (šumerų šušana) variantas (A forma). Jis buvo naudojamas specializuotose metrologinėse sistemose, regioniniuose apskaitos archyvuose ir leksiniuose sąrašuose trečdaliui tūrio ar svorio vieneto žymėti.

Paleografinis dantiraščio trupmenos du trečdaliai (šumerų šanabi; akadų šinipu, lygu 40/60) variantas (A forma). Garsus Mesopotamijos literatūroje iš Gilgamešo epo („du trečdaliai jo – dievas, trečdalis – žmogus“), jis taip pat buvo standartinė metrologinė trupmena, reiškianti 40 minos šekelių.

Dantiraščio metrologinis ženklas 1/8(AŠ), reiškiantis vienos aštuntosios trupmeną specializuotose žemės ploto, plytų ar tūrio matavimo sistemose. Šešiasdešimtainėse atvirkštinių skaičių lentelėse viena aštuntoji atitinka 7;30 (7,5/60).

Dantiraščio metrologinis ženklas 1/4(AŠ), reiškiantis vienos ketvirtosios trupmeną (šumerų igi-4-gál; akadų rebītu, lygu 15/60). Jis buvo naudojamas ketvirtadaliams vienetų žymėti žemės ūkio ploto matavimuose (pvz., 1/4 iku = 25 sar), svorio padaliniuose (15 grūdelių ar 15 šekelių) ir tūrio daviniuose.

Specializuotas Senosios Asirijos dantiraščio skaitmuo, reiškiantis vienos šeštosios trupmeną (akadų šuduš / šuššum). Jis dažnai sutinkamas XIX–XVIII a. pr. Kr. pirklių lentelėse iš Kiultepės (senovės Kanešo Anatolijoje), skaičiuojant sidabro ir aukso šekelių dalis, karavanų mokesčius bei palūkanas.

Specializuotas Senosios Asirijos dantiraščio skaitmuo, reiškiantis vienos ketvirtosios trupmeną. Paliudytas Ašūro ir Kanešo (Kiultepės) prekybiniuose archyvuose, jis leido asirų pirkliams aiškia ir nesupainiojama ligatūra žymėti gryno sidabro bei alavo ketvirčius šekelio.

Dantiraščio metrologinis ženklas 1/4(GUR), reiškiantis vieną ketvirtadalį gur tūrio mato. Ikisargoniniame (ankstyvojo dinastinio laikotarpio) Lagaše, kur standartinis gur-sag-gál turėjo 4 bariga (240 sila₃ arba 144 sila₃), ketvirtadalis gur atitiko lygiai vieną bariga (ul). Jis buvo naudojamas ankstyvosiose miežių ir dvigrūdžių kviečių derliaus ataskaitose.

Dantiraščio metrologinis ženklas 1/2(GUR), reiškiantis pusę gur tūrio vieneto. Ankstyvojo dinastinio ir Senosios Akado karalystės metrologinėse sistemose, kur gur buvo dalijamas į 2 arba 4 stambius padalinius, šis ženklas žymėjo pusę gur (2 bariga) grūdų ar datulių šventyklos klėčių įrašuose.

Specializuotas elamitų dantiraščio trupmenos ženklas, reiškiantis vieną trečiąją dalį. Naudotas administracinėse ir ūkio lentelėse iš Sūzų bei Anšano (pietvakarių Iranas), jis atspindi regioninį elamitų raštininkų pritaikytą Mesopotamijos metrologinį ir trupmeninį žymėjimą.

Specializuotas elamitų dantiraščio trupmeninis skaitmuo, reiškiantis du trečdalius. Paliudytas Sūzų administracinėse, davinių ir tauriųjų metalų lentelėse, jis kartu su elamitų vienos trečiosios ženklu buvo naudojamas trupmeniniams svoriams ir tūriams žymėti.

Specializuotas elamitų dantiraščio skaitmens ženklas, reiškiantis 40 (keturias dešimtis). Sūzų raštininkų tradicijoje keturi kampiniai dešimčių įspaudai (Winkelhaken) buvo išdėstomi savita regionine tvarka, besiskiriančia nuo standartinio babiloniečių NIMIN.

Specializuotas elamitų dantiraščio skaitmens ženklas, reiškiantis 50 (penkias dešimtis). Naudotas Sūzų ir pietvakarių Irano ūkio bei administracinėse lentelėse, jis išdėsto penkis kampinius pleištus elamitams būdinga tvarka, besiskiriančia nuo Mesopotamijos NINNU.

Paleografinis dantiraščio skaitmens 4(U) (40, šumerų nimin) variantas. Vietoj įprastos trijų kampinių pleištų eilės su vienu po jais, šis variantas išdėsto keturis dešimčių pleištus dviem vertikaliomis poromis (2+2) arba viena linija. Jis sutinkamas leksinėse, matematinėse ir periferinėse dantiraščio lentelėse.

Paleografinis dantiraščio skaitmens 5(U) (50, šumerų ninnu) variantas. Vietoj įprasto 3+2 kampinių pleištų išdėstymo, šis variantas sugrupuoja penkis dešimčių pleištus alternatyvia tvarka, naudota regioniniuose archyvuose ir ženklų sąrašuose.

Dantiraščio skaitmens ženklas 6(U) (variantas), sudarytas iš šešių kampinių dešimties pleištų (Winkelhaken) ir reiškiantis 60 dešimtainiuose ar metrologiniuose kontekstuose. Nors klasikinėje šumerų šešiasdešimtainėje sistemoje 60 buvo rašomas vienu vertikaliu pleištu (DIŠ / geš₂), periferinėje ir II–I tūkst. pr. Kr. dešimtainėje apskaitoje (pvz., Asirijoje, Nuzyje ar Elame) 60 buvo užrašomas kaip šešios dešimtys.

Dantiraščio skaitmens ženklas 7(U) (variantas), sudarytas iš septynių kampinių dešimties pleištų (Winkelhaken) ir reiškiantis 70 dešimtainėse dantiraščio tradicijose. Jis buvo naudojamas Vidurinės ir Naujosios Asirijos, churitų (Nuzio) bei elamitų administracinėse lentelėse, kur dešimtys buvo skaičiuojamos iki 90.

Dantiraščio skaitmens ženklas 8(U) (variantas), sudarytas iš aštuonių kampinių dešimties pleištų (Winkelhaken) ir reiškiantis 80 dešimtainėje dantiraščio apskaitoje. Paliudytas Asirijos, churitų ir elamitų lentelėse, jis išdėsto aštuonis dešimčių įspaudus simetriškomis eilėmis.

Dantiraščio skaitmens ženklas 9(U) (variantas), sudarytas iš devynių kampinių dešimties pleištų (Winkelhaken) ir reiškiantis 90 – didžiausią dešimties kartotinį prieš 100 (ME) dešimtainėse dantiraščio tradicijose. Jis buvo naudojamas Vidurinės ir Naujosios Asirijos, Nuzio bei Sūzų administraciniuose įrašuose.

Dantiraščio skyrybos ženklas, sudarytas iš dviejų vertikaliai vienas virš kito išdėstytų pleištų (vertikalus dvitaškis). Raštininkai jį naudojo kaip žodžių ar sakinių skyriklį, stulpelių atskyrimo ženklą leksiniuose bei pranašysčių sąrašuose arba glosų ir eilutės tęsinio žymeklį.

Dantiraščio skyrybos ženklas, sudarytas iš dviejų įstrižų pleištų (asiriologijoje vadinamas Glossenkeil). Amarnos laiškuose, hetitų lentelėse ir Babilonijos komentaruose juo buvo pažymimos svetimų kalbų glosos (pvz., vakarų semitų ar luvių žodžiai), skaitymo variantai arba sakinių ribos.

Dantiraščio skyrybos ženklas, sudarytas iš trijų įstrižai išrikiuotų pleištų (įstrižas tritaškis). Jis buvo naudojamas moksliniuose komentaruose, leksiniuose rinkiniuose ir administraciniuose sąrašuose atskiroms atkarpoms, įrašams ar alternatyviems aiškinimams atskirti.

Dantiraščio skyrybos ženklas, sudarytas iš keturių įstrižų pleištų (įstrižas keturtaškis) – paskutinis „Unicode“ dantiraščio skaičių ir skyrybos bloko simbolis (U+12474). Raštininkai jį naudojo kaip ryškų pastraipų ar struktūrinių dalių skyriklį specializuotose leksinėse ir literatūrinėse lentelėse.