Dantiraščio ženklų katalogas: Amatai, lentelės, ginklai ir metalai (146 ženkl.)

Išmani vaizdinė ideograma, „Unicode“ standarte vadinama „GUM TIMES SHE“: ji sujungia ženklą GUM („grūstuvas“) su ŠE („miežiai / javai“), tiesiogiai pavaizduodama grūstuve smulkinamus grūdus. Ūkio ir kulinarijos lentelėse GAZ (akadiškai „hašālu“) reiškė miežių traiškymą alaus darymui, kruopoms ar miltams, o kariniuose metraščiuose ir pranašysčių tekstuose – „sutriuškinti“, „nukauti“ (akadiškai „dâku“). Fonetiškai šis ženklas žymi skiemenį „gaz“ arba „kas“.

Ypač daugiareikšmis ženklas, kilęs iš apskritos formos su vidiniais kryžminiais brūkšniais. Dar tūkstančius metų iki monetų atsiradimo Mesopotamijos pirkliai kaip pinigus naudojo pasvertus sidabrinius žiedus ir apyrankes, vadintus „har“ (akadiškai „semeru“), o skaitomas kaip „ur₅“ (akadiškai „hubullu“) šis ženklas finansiniuose kontraktuose reiškė paskolą su palūkanomis arba skolą. Skaitomas „kikkin“ jis reiškė bazalto girnas, skaitomas „mur“ – plaučius, o rašyklėje yra nepakeičiamas skiemenims „har“, „hur“ ir „mur“.

Kilęs iš susuktų lino pluoštų arba suverptų siūlų sruogos piktogramos, ženklas GU (akadiškai „qû“) reiškia „liną“, „siūlą“, „virvelę“ arba „medžioklinį tinklą“. Iš plonų lino gijų („gu“) austi brangūs drobiniai audiniai buvo skirti dievų statuloms ir vyriausiesiems žyniams aprengti Šumero bei Babilono šventyklose, o medicinos lentelėse šis žodis taip pat žymėjo sausgysles. Fonetiškai tai pagrindinis ženklas skiemeniui „gu“ (bei „qu“) užrašyti.

Vėlyvajame Asirijos rašte sujungęs du senuosius ženklus, simbolis KU turi svarbias karines ir buitines reikšmes. Su medžio determinatyvu GIŠ (GIŠ.TUKUL, akadiškai „kakku“) jis reiškia „ginklą“ arba „apeiginį akmeninį vėzdą“ – pavyzdžiui, karo dievo Ninurtos kalbantį vėzdą Šarūrą, o būrimo lentelėse žymi vadinamąjį „ginklo ženklą“ ant aukojamos avies kepenų. Skaitomas kaip TUŠ arba DUR₂ (akadiškai „ašābu“), jis reiškia „sėdėti“, „gyventi“ arba „užimti sostą“, o fonetiškai žymi skiemenį „ku“.

Kilęs iš plunksnuotos strėlės piktogramos, ženklas TI pasaulio mitologijoje garsėja savo dviguba šumeriška reikšme: „ti“ reiškė ir „šonkaulį“ (akadiškai „ṣēlu“), ir „gyvybę / atgaivinti / gyventi“ (TIL₃ / TI.LA, akadiškai „balāṭu“). Šumerų mite apie Enkį ir Ninhursag dievo skaudančiam šonkauliui išgydyti sukurta deivė buvo pavadinta „Nin-ti“ – šis žodžių žaismas reiškia ir „Šonkaulio valdovė“, ir „Gyvybę teikianti valdovė“ (tūkstantmečiais aplenkęs biblinį Ievos sukūrimo iš šonkaulio pasakojimą). Fonetiškai žymi skiemenį „ti“.

Sudarytas iš keturių tvarkingų vertikalių pleištų, išdėstytų kvadratu tarsi tašyti akmens luitai ar nušlifuoti karoliukai, šis ženklas buvo skaitomas NA₄ (šumeriškai „akmuo“, akadiškai – „abnu“) arba ZA („brangakmenis“, „karoliukas“). Raštininkai NA₄ kaip nebylų determinatyvą rašydavo prieš visų mineralų, uolienų, akmeninių svarelių bei brangakmenių pavadinimus – ypač prieš garsųjį ZA.GÌN (akadiškai „uqnû“), tamsiai mėlyną Babilono lazuritą. Fonetiškai žymi skiemenį „za“ (bei „ṣa“).

Kilęs iš aiškios plačiaašmenio medinio ir bronzinio kauptuko piktogramos (GIŠ.AL, akadiškai „allu“), šis darbo įrankis Mesopotamijoje buvo taip gerbiamas, kad jam skirta visa kosminė poema „Giesmė apie kauptuką“: joje pasakojama, kaip dievas Enlilis kauptuku atskyrė Dangų nuo Žemės, iškasė drėkinimo kanalus, pastatė šventyklas ir iš molio suformavo pirmuosius žmones. Šumerų gramatikoje „al-“ yra būsenos veiksmažodžių priešdėlis, o fonetiškai ženklas žymi skiemenį „al“.

Vaizduojantis didžiausią Šumero žemės ūkio technologinį išradimą – jaučių traukiamą sėjamąjį arklą su vertikaliu piltuvu, per kurį ariant grūdai tiksliai byrėdavo tiesiai į vagą, – šis ženklas buvo skaitomas APIN („arklas“, akadiškai „epinnu“), ENGAR („vyriausiasis žemdirbys“, akadiškai „ikkaru“) bei URU₄ („arti ir sėti“, akadiškai „erēšu“). Babilono astronomijoje MUL.APIN („Arklo žvaigždynas“) buvo pats pirmasis šiaurinio dangaus žvaigždynas.

Kilęs iš archajiškos verpstės su smagračiu piktogramos (GIŠ.BAL, akadiškai „pilakku“ – deivės Inanos / Ištarės, verpiančios žmonių likimo gijas, atributo), veiksmažodis BAL reiškia „suktis“, „apversti“, „peržengti“ arba „kirsti upę“. Šumero karalių sąraše ir Babilono kronikose BAL (akadiškai „palû“) žymėjo „valdymo ratą“ – karaliavimo epochą ar dinastiją, suteiktą vienam miestui prieš valdžiai pereinant kitai sostinei. Taip pat reiškė „nulieti gėrimo auką dievams“ ir skiemenį „bal / pal“.

Kilęs iš išskobto akmeninio aukų dubens piktogramos (akadiškai „pūru“), šis ženklas žymėjo alebastro bei diorito indus, kuriuos ankstyvųjų Šumero ir Akado dinastijų karaliai su savo įrašais skirdavo šventykloms. Babilono žemėtvarkoje 1 BUR₃ (lygus 18 IKU, t. y. ~6,48 hektaro) buvo pagrindinis didelis dirbamos žemės ploto matas – plotas, kurį viena jaučių ir sėjamojo arklo komanda galėjo apdirbti per sezoną. Fonetiškai žymi skiemenis „bur“ ir „pur“.

Kilęs iš stačiakampio brėžinio, suskirstyto į stulpelius tarsi raštininko delne laikoma molinė lentelė, ženklas DUB (akadiškai „ṭuppu“) yra pačios raštijos simbolis. Sujungtas su veiksmažodžiu SAR („rašyti“), jis sudaro garsųjį titulą DUB.SAR (akadiškai „ṭupšarru“) – Mesopotamijos raštininką, baigusį „edubba“ („Lentelių namų“) mokyklą. Kaip veiksmažodis DUB taip pat reiškia „supilti pylimą“, o fonetiškai žymi skiemenis „dub“, „tub“ ir „ṭup“.

Kilęs iš apvaliadugnio molinio ąsočio su siauru kakleliu profilio piktogramos, ženklas DUG (akadiškai „karpatu“) reiškia „molinį puodą“ arba „keraminį indą“. Raštininkai jį kaip nebylų determinatyvą rašydavo prieš visų ąsočių, taurių, amforų ir statinių pavadinimus, o ūkio apskaitos lentelėse 1 DUG taip pat reiškė standartinį skysčių tūrio matą (~30 litrų alaus, vyno ar aliejaus). Fonetiškai žymi skiemenis „dug“ ir „lud“.

Kilęs iš austo audinio su kutais arba staklių piktogramos, ženklas GADA (akadiškai „kitû“ – senovės Artimųjų Rytų žodis, iš kurio kilo graikų „chitōn“ / chitonas) žymi ploną baltą lino drobę, taip pat rašomas kaip determinatyvas prieš visus lininius audinius. Kadangi linas buvo laikomas apeigiškai švaresniu už avių vilną, baltais „gada“ drabužiais vilkėdavo Šumero ir Babilono šventyklų žyniai bei būdavo apsiaustamos dievų statulos. Fonetiškai žymi skiemenis „gad“, „gat“ ir „kat“.

Kilęs iš pačių pirmųjų Uruko laikotarpio molinių davinio dubenėlių nusklembtais kraštais piktogramos, šis ženklas yra vienas dantiraščio pamatų. Skaitomas kaip NINDA (akadiškai „akalu“), jis reiškia „duoną“ arba „maistą“; skaitomas kaip NIG₂ (arba NÍG), reiškia „daiktą“, „nuosavybę“, „turtą“ ir sudaro abstrakčias sąvokas, tokias kaip NIG₂.SI.SA₂ („teisingumas“) ar NIG₂.BA („dovana“). Skaitomas kaip GAR (akadiškai „šakānu“), reiškia „padėti / paskirti“ bei žymi skiemenis „gar“, „qar“ ir „ša₂“.

Kilęs iš aštriabriaunio dviašmenio bronzinio durklo su rankena piktogramos, ženklas GIR₂ (akadiškai „paṭru“) reiškia „durklą“, „kardą“ arba „peilį“, o Hamurapio teisyne žymi gydytojo chirurginį bronzos skalpelį, naudotą akių operacijoms. Dėl vizualinės asociacijos su kirtimu šis ženklas taip pat reiškia „žaibo blyksnį“ (akadiškai „birqu“), o junginyje „gir₂-tab“ (akadiškai „zuqaqīpu“) – skorpioną bei Skorpiono zodiako žvaigždyną.

Reiškiantis „grynas, švytintis, šventas ir rituališkai tyras“ (šum. kug / ku₃, akad. ellu), šis ženklas kartu žymi taurųjį metalą. Sujungtas su BABBAR („baltas / švytintis“), junginys KU₃.BABBAR (akad. kaspu) visose Senovės Artimųjų Rytų lentelėse reiškia sidabrą bei pinigus, o sujungtas su GI („geltonas“), KU₃.GI (akad. hurāṣu) žymi auksą.

Kilęs iš aukštanosio Mesopotamijos nendrinio ar medinio laivo profilio piktogramos, ženklas MA₂ (akad. eleppu) yra visuotinė valties, prekybinio laivo bei apeiginės dievų baržos logograma. Laivyba Eufrato ir Tigro upėmis bei drėkinimo kanalais buvo Šumero ekonomikos ir religinių procesijų pagrindas (įskaitant Mėnulio dievo Nanos pusmėnulio formos šventąją baržą MA₂.GUR₈).

Kilęs iš trikampio Mesopotamijos kastuvo piktogramos (GIŠ.MAR, akad. marru – šventasis Babilono dievo Marduko simbolis) bei keturračio vežimo, ženklas MAR įeina ir į garsųjį junginį MAR.TU (akad. Amurru), reiškiantį „Vakarus“, vakarų vėją ir semitų amoritų gentis. Fonetiškai jis yra pagrindinis CVC tipo ženklas skiemeniui „mar“.

Sudarytas kaip duonos ir maisto ženklo NINDA dalis, PAD (akad. kasāpu, kusāpu) reiškia „atlaužti duonos gabalą, kąsnį“. Skaitomas kaip ŠUK arba ŠUKU (akad. kurummatu), jis yra visuotinė administracinė logograma, žyminti kasdienį ar mėnesinį maisto davinį, išlaikymo normą bei tarnybinį žemės sklypą, skiriamą šventyklos darbuotojams, kariams ir pasiuntiniams.

Kilęs iš sušukuotų vilnos pluoštų piktogramos, ženklas SIK₂ / SIKI (akad. šīpātu, šārtu) reiškia avių vilną, kailį arba plaukus ir kartu naudojamas kaip vilnos bei verpalų rūšių determinatyvas. Vilnos kirpimas ir audinių gamyba buvo didžiausia Mesopotamijos eksporto pramonės šaka, šventyklų dirbtuvėse įdarbinusi tūkstančius audėjų.

Kilęs iš sulankstyto vilnonio apsiausto su kutais piktogramos, ženklas TUG₂ (akad. ṣubātu) yra visuotinė austo drabužio, apdaro ar audinio logograma. Rašomas prieš daiktavardžius kaip netariamas determinatyvas, tūkstančiuose Ūro, Lagašo ir Ašūro ūkinių lentelių jis žymi visas drabužių, karališkųjų apsiaustų bei lininių ir vilnonių audinių rūšis.

Vaizduojantis sumaltus grūdus, ženklas ZI₃ / ZID₂ (akad. qēmu) yra visuotinė miežių ar dvigrūdžių kviečių miltų logograma – tai kasdienis maisto pagrindas, maltas ant bazaltinių girnų kiekvienuose Mesopotamijos namuose ir malūnuose. Religinėse apeigose smulkūs balti miltai (ZI₃.DUB.DUB.BU) buvo beriami kauburėliais priešais dievų statulas, meldžiant ramybės ir apsaugos.

Kilęs iš bronzinio kovos kirvio penties ir ašmenų piktogramos (šum. tun₃ / aga₃, akad. pāšu), skaitomas kaip GIN₂ (akad. šiqlu – tiesioginis biblinio šekelio prototipas), šis ženklas tapo pagrindiniu Senovės Artimųjų Rytų piniginiu ir svorio vienetu: 1 šekelis sudarė 1/60 minos (apie 8,33 gramo sidabro) bei 1/60 saro žemės ploto.

Su medžio determinatyvu (GIŠ.GISAL, į akadų kalbą perimtas kaip gišallu) šis ženklas įvardija plačiametį medinį irklą arba vairinį irklą, kuriuo Mesopotamijos upeiviai varė ir vairavo prekybinius laivus bei šventąsias dievų baržas Eufrato ir Tigro vandenyse.

Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose gretinamas su akadų veiksmažodžiu erēšu („trokšti, prašyti iš dievybės ar valdovo“), ženklas KAM₂ taip pat naudojamas kaip fonetinis CVC tipo ženklas skiemenims „kam₂“ ir „qam₂“.

Paleografinis KAM grupės indų serijos ženklas, fiksuojamas Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose ir dantiraštyje naudojamas CVC tipo skiemenims „kam₄“ bei „qam₄“ perteikti.

Kertinis Mesopotamijos amatų, statybų ir diplomatijos ženklas: skaitomas kaip KIN / KIG₂ (akad. šipru), jis reiškia „darbą, statybų užduotį, meistrišką gaminį“ bei „pasiuntinio žinią, misiją“ (LU₂.KIN.GI₄.A = mār šipri – „karaliaus pasiuntinys, ambasadorius“). Skaitomas kaip GUR₁₀ (akad. nigallu), jis žymi javapjūtės pjautuvą (pagal jį pavadintas ir 6-asis Babilonijos kalendoriaus mėnuo ITI.KIN.dINANNA). Fonetiškai skaitomas „kin“ ir „qi₂“.

Mesopotamijos tekstilės apskaitoje ženklas MUG (į akadų kalbą perimtas kaip mukku) žymi šukuojant vilną ar linus liekančias pakulas ir žemesnės rūšies pluoštą, o anatominiuose tekstuose – moters įsčias. Fonetiškai dantiraštyje jis yra pagrindinis CVC tipo ženklas skiemenims „mug“, „muk“ ir „muq“.

Kilęs iš įtempto sudėtinio lanko piktogramos, ženklas PAN / BAN (su medžio determinatyvu GIŠ.PAN, akad. qaštu) yra visuotinė kario lanko logograma (LU₂.GIŠ.PAN – lankininkas, o Naujosios Babilonijos teisėje E₂.GIŠ.PAN / bīt qašti – karinis „lanko leno“ žemės sklypas). Babilonijos astronomijoje ir poemoje „Enūma eliš“ junginys MUL.PAN („Lanko žvaigždė“) žymi danguje įamžintą dieviškąjį Marduko ir Ištarės kovos lanką.

Sudarytas papildomais galios brūkšniais (gunû) sustiprinus liūto ir pėdos ženklą GIR₃, ženklas HUŠ sujungia dvi ryškias prasmes: „rūstus, įniršęs, baimę keliantis“ (akad. ezzu) bei „ugningai raudonas, žėrintis“ (akad. ruššû – ypač apibūdinant gryną rausvąjį auksą KU₃.GI HUŠ.A). Jis įeina į garsiojo Babilono drakono pavadinimą MUŠ.HUŠ (mušhuššu – „Įniršęs raudonasis slibinas“).

Dantiraščio ženklas UMUM arba UMUN₂ (U+12323) – leksinė logograma, reiškianti techninį meistriškumą, mokslinę išmintį ir dirbtuves (šumerų umun₂; akadų mummu „kūrybinė išmintis, meistrystė“). Babilonijos kosmologijoje Mummu įasmenino dievo Enkio (Ėjos) kūrybinį protą ir amatų mokyklą.

Dantiraščio ženklas URUDA arba URUDU (Borger MZL 230, U+1234F) – pagrindinė „vario“ logograma (šumerų uruda/urudu; akadų erû), kilusi iš vario lydinio arba metalinio indo piktogramos. Taip pat naudojamas kaip semantinis determinatyvas prieš varinių įrankių ir indų pavadinimus.

Dantiraščio ženklas ZUBUR (U+1236D) – su ŠUBUR susijusi leksinė logograma, Mesopotamijos žodynuose reiškianti sunkųjį ūkinį vežimą arba padargą, taip pat tarną ar šiaurinės Subartu srities įvardijimą.

Dantiraščio ženklas DUN₄ (Borger MZL 837, U+12088) – techninis šumerų veiksmažodžio ženklas, tekstilės gamyboje reiškiantis „apvilkti audimo staklių metmenis“, o žemės ūkyje – „kasti griovius, vagoti“ (šumerų dun, dun₄; akadų šatû, ḫarāru).

Dantiraščio ženklas SUD₂ arba ŠUD₂ (Borger MZL 585, U+122E5), grūdų ar mineralų apdirbimo tekstuose reiškiantis „grūsti, smulkinti, trinti“ (šumerų sud₂; akadų ḫašālu, sâku), o religiniuose įrašuose skaitomas šud₂ („malda, palaiminimas“; akadų ikribu).

Dantiraščio ženklas KWU 318 (U+121B6), kataloguotas Babilono ženklų sąrašuose ir sutinkamas administracinėse bei leksinėse lentelėse kaip TAK₄ / KID₂ („atgnybti molį, palikti likutį“) grafinė atmaina.

Dantiraščio ženklas GA-gunû, skaitomas GAR₃ arba QAR (Borger MZL 492, U+120B6). Kilęs iš GA („pienas“) ženklo, jis žymi „grietinę, pieno riebalus“ bei „apvalią ginklo buožę, skydo apkaustą“, o akadų rašte naudojamas skiemenims gar₃ ir qar užrašyti.

Dantiraščio ženklas MUG-gunû, skaitomas ZADIM (Borger MZL 20, U+1222F) – šumerų logograma, žyminti „akmenskaldį, brangakmenių apdirbėją, cilindrinių antspaudų raižytoją arba lankų meistrą“ (šumerų zadim; akadų zadimmu, sasinnu).

Dantiraščio ženklas GIR₂-gunû, skaitomas UL₄ (Borger MZL 9, U+12109), sudarytas durklo ženklą GIR₂ papildžius gunû brūkšniais. Žymi sunkųjį kalaviją ar kapoklę (akadų namṣaru) bei veiksmažodį ul₄ („skubėti, veržtis, kelti siaubą“; akadų arāḫu, pirittu).

Dantiraščio ženklas AB₂×TAK₄, skaitomas MEZE (Borger MZL 674, U+1201B), žymintis karvės oda aptrauktą apeiginį rėminį būgną arba bronzinį mušamąjį instrumentą (šumerų meze; akadų manzû), kuriuo šventyklų apeigose grodavo žyniai.

Dantiraščio ženklas AK×ERIN₂, skaitomas ME₃ (Borger MZL 168, U+1201E) – sudėtinė ideograma iš AK („daryti, veikti“) + ERIN₂ („kariuomenė, kariai“). Tai pagrindinė šumerų „mūšio, kautynių, kovos“ logograma (šumerų me₃; akadų tāḫāzu).

Dantiraščio ženklas AL×AL (Borger MZL 480, U+12021), sudarytas kauptuko ženklą AL įrašius į kitą AL ir išsaugotas babiloniečių žemės ūkio įrankių leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas AL×DIM₂ (Borger MZL 477, U+12022), jungiantis kauptuko ženklą AL su DIM₂ („dirbti, lipdyti“) Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas AL×GIŠ (Borger MZL 476, U+12023), sudarytas medžio ženklą GIŠ įrašius į kauptuko ženklą AL ir žymintis medinį žemės ūkio padargą.

Dantiraščio ženklas AL×ḪA (Borger MZL 482, U+12024), jungiantis AL su žuvies ženklu ḪA ir Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose žymintis pintą žuvų gaudyklę ar bučių.

Dantiraščio ženklas AL×KAD₃ (Borger MZL 475, U+12025), jungiantis AL su KAD₃ („rišti, pinti demblius“) ir sutinkamas babiloniečių nendrių pynimo amatų sąrašuose.

Dantiraščio ženklas AL×KI (Borger MZL 481, U+12026), sudarytas žemės ženklą KI įrašius į kauptuko ženklą AL ir leksiniuose sąrašuose žymintis dirvos purenimą bei žemės kasimą.

Dantiraščio ženklas BI×A (Borger MZL 360, U+1204A), sudarytas vandens ženklą A įrašius į alaus ąsočio ženklą BI/KAŠ. Mesopotamijos aludarystės ir leksiniuose tekstuose žymi vandeniu atskiestą alų ar gėrimą.

Dantiraščio ženklas BU crossing BU (Borger MZL 583, U+12050), sudarytas iš dviejų kryžmai susikertančių BU/GID₂ ženklų ir išlikęs babiloniečių leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas DUB×EŠ₂ (Borger MZL 243, U+1207F), sudarytas matavimo virvės ženklą EŠ₂ įrašius į molinės lentelės ženklą DUB ir sutinkamas Mesopotamijos raštvedybos bei žemėtvarkos sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GA₂×BUR (Borger MZL 411, U+120C1), sudarytas akmeninio dubens ženklą BUR įrašius į talpyklos bei krepšio ženklą GA₂/PISAN Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GA₂×DUB, skaitomas ŠADUBBA arba PISAN-DUB-BA (Borger MZL 417, U+120C6), vaizduojantis molinę lentelę (DUB) krepšio ar skrynios (GA₂/PISAN) viduje. Žymi tiek „lentelių archyvo krepšį“, tiek aukštą „vyriausiojo archyvaro, iždo apskaitininko“ pareigybę (šumerų ša₃-dub-ba; akadų šandabakku – vėlesnį Nipūro valdytojo titulą).

Dantiraščio ženklas GA₂×GAR (Borger MZL 439, U+120CC), sudarytas duonos ženklą GAR įrašius į krepšio ir talpyklos ženklą GA₂/PISAN. Žymi duonos krepšį arba maisto atsargų skrynią.

Dantiraščio ženklas GA₂×GI (Borger MZL 415, U+120CD), sudarytas nendrės ženklą GI įrašius į talpyklos ženklą GA₂ ir reiškiantis iš nendrių pintą krepšį arba dėžę (šumerų gi-pisan; akadų pisannu).

Dantiraščio ženklas GA₂×ḪAL (Borger MZL 409, U+120D2), sudarytas ženklą ḪAL („dalyti, košti, paslaptis“) įrašius į talpyklos ženklą GA₂/PISAN Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GA₂×KAK (Borger MZL 426, U+120D8), sudarytas kaiščio ir vinies ženklą KAK įrašius į talpyklos ženklą GA₂. Žymi kaiščiu užsklęstą skrynią arba įrengtą saugyklą.

Dantiraščio ženklas GA₂×KASKAL (Borger MZL 424, U+120D9), jungiantis GA₂ („krepšys, dėžė“) su KASKAL („kelias, žygis, vilkstinė“) ir žymintis kelioninį atsargų krepšį arba vilkstinės skrynią.

Dantiraščio ženklas GA₂×KID (Borger MZL 430, U+120DA), sudarytas nendrinio demblio ženklą KID įrašius į talpyklos ir krepšio ženklą GA₂/PISAN Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GA₂×LA (Borger MZL 413, U+120DD), jungiantis GA₂ („krepšys, talpykla“) su LA („kabinti, sverti“) babiloniečių leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GA₂׊E, skaitomas EŠLUG (Borger MZL 427, U+120E5), sudarytas miežių ir grūdų ženklą ŠE įrašius į talpyklos ženklą GA₂/PISAN. Žymi grūdų aruodą, dėžę arba miežių krepšį (akadų našpaku).

Dantiraščio ženklas GA₂׊ID (Borger MZL 429, U+120E7), sudarytas skaičiavimo ir apskaitos ženklą ŠID įrašius į krepšio ženklą GA₂/PISAN. Žymi ūkio apskaitos ir suvestinių lentelių krepšį.

Dantiraščio ženklas GA₂×SUM (Borger MZL 423, U+120E8), sudarytas česnako bei davinio paskirstymo ženklą SUM įrašius į krepšio ženklą GA₂/PISAN Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GA₂×TAK₄ (Borger MZL 410, U+120E9), jungiantis krepšio ženklą GA₂ su TAK₄ („palikti, atidėti likutį“) babiloniečių leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GI crossing GI, skaitomas GIL, GILIM arba GIB (Borger MZL 140, U+12103), vaizduojantis dvi kryžmai sudėtas nendres. Reiškia „gulėti skersai, užtverti kelią, sukryžiuoti“ (šumerų gib, gilim; akadų parāku, egēru), „vytą nendrių virvę“ bei „sunaikinimą“ (akadų šaḫluqtu), taip pat yra pagrindinis skiemens gil ženklas.

Dantiraščio ženklas GIŠ crossing GIŠ (Borger MZL 468, U+12112), sudarytas iš dviejų stačiu kampu susikertančių medžio ženklų GIŠ. Žymi sukryžiuotas medines sijas, groteles arba skląsčiu užremtus vartus.

Dantiraščio ženklas GIŠ×TAK₄ (Borger MZL 466, U+12114), jungiantis medžio ženklą GIŠ su TAK₄ („atpjauti, palikti“) babiloniečių dailidystės ir audimo įrankių sąrašuose.

Dantiraščio ženklas GU crossing GU (Borger MZL 892, U+12117), sudarytas iš dviejų susikertančių lino siūlo ženklų GU ir vaizduojantis rezginį, tinklo akis arba perpintus siūlus.

Dantiraščio ženklas GU₂×KAK (Borger MZL 188, U+12119), sudarytas kaiščio ženklą KAK įrašius į kaklo ir kranto ženklą GU₂. Leksiniuose sąrašuose žymi kaiščiu užšaunamą kaklo jungą arba sutvirtintą pylimą.

Dantiraščio ženklas ḪI×GAD (Borger MZL 638, U+12132), sudarytas lino ženklą GAD įrašius į maišymo ženklą ḪI babiloniečių leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas ḪI×KIN (Borger MZL 642, U+12133), jungiantis ḪI („maišyti, gardinti“) su KIN („darbas, pjautuvas“) Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose.

Dantiraščio ženklas IM×TAK₄ (Borger MZL 644, U+1214F), jungiantis IM („molis“) su TAK₄ („atgnybti, atskirti“). Žymi drėgno molio gniužulo atgnybimą (akadų karāṣu, kirṣu) – motyvą, garsų Mesopotamijos pasaulio ir žmogaus sukūrimo mituose, – bei molinę antspaudo plombą.

Dantiraščio ženklas KA×EŠ₂ (Borger MZL 66, U+12161), jungiantis KA („burna, nosis“) su EŠ₂ („virvė“). Vaizduoja apynasrį, kamanas arba virvę, kuria vedami gyvuliai ar belaisviai (akadų ṣerretu).

KAD₅ OVER KAD₅ (𒆔) yra vertikaliai sudvigubinta ženklo KAD₅ („rišti, pinti, surinkti“) forma. Šumerų ir akadų leksiniuose sąrašuose sudvigubintas ženklas pabrėžia tvirtai nupintus nendrių demblius, surištus ryšulius arba daiktų sutelkimą.

LAGAB×AL (𒆽) sujungia apskrito aptvaro ženklą LAGAB su viduje įrašytu AL („kauptukas, kirtiklis“) ženklu. Babilonijos leksinėje serijoje Ea I užfiksuotas ženklas vaizduoja kauptuku iškastą duobę, įdirbtą lysvę arba molio maišymo duobę.

GIGIR (𒇀, struktūriškai LAGAB×BAD) yra klasikinė šumerų logograma, reiškianti „kovos vežimą“ arba „ratuotą vežimą“ (dažniausiai rašoma `giš-gigir`, akadų `narkabtu`). Kilęs iš apskrito rato su ašimi ir stipinais piktogramos, šis ženklas taip pat žymi Kovos Vežimo žvaigždyną (`mul-gigir`).

LAGAB×BI (𒇁) sujungia apskritos talpos ženklą LAGAB su viduje įrašytu BI („alus, svaigusis gėrimas“) ženklu. Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis žymi didelį alaus virimo kubilą, fermentacijos indą arba alaus talpyklą.

LAGAB×GA (𒇄) sujungia talpos ženklą LAGAB su viduje įrašytu GA („pienas, pieno produktai“) ženklu. Šumerų ir akadų leksinėse tradicijose jis vaizduoja pieninės indą, sviesto muštuvę arba apskritą sūrio formą.

LAGAB×KIN (𒇐) įrašo KIN („darbas, pjautuvas, pjūtis“) į aptvaro ženklą LAGAB. Babilonijos leksiniuose sąrašuose jis reiškia pjautuvu nupjautų javų ryšulį arba uždarą amatininkų darbo kiemą.

LAGAB×KU₃ (𒇑) sujungia žiedo bei talpyklos ženklą LAGAB su viduje įrašytu KU₃ („sidabras, brangusis metalas, grynas“) ženklu. Mesopotamijos leksinėse tradicijose jis žymi užantspauduotą sidabro skrynią, sidabro lydinio žiedą arba šventyklos iždo dėžę.

LAGAB×LIŠ (𒇕) sujungia apskrito indo ženklą LAGAB su viduje įrašytu LIŠ / DILIM₂ („šaukštas, lėkštutė, dubenėlis“) ženklu. Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis žymi gilų apvalų dubenį, aukojimo indą arba samtį.

LAGAB×NE (𒇛) sujungia apskritos kameros ženklą LAGAB su viduje įrašytu NE („ugnis, žarijos, židinys“) ženklu. Mesopotamijos amatų ir leksiniuose tekstuose jis vaizduoja apvalią degimo krosnį, lydymo žaizdrą arba ugnies duobę.

LAGAB×TAG (𒇢) sujungia talpyklos ženklą LAGAB su viduje įrašytu TAG („austi, mušti, kaltuviu kalti, liesti“) ženklu. Mesopotamijos amatų ir leksinėse tradicijose jis žymi tankiai nupintą apvalų krepšį, milo vėlimo kubilą arba nukaltą žiedą.

LAGAB×TAK₄ (𒇣) įrašo TAK₄ („palikti, atidėti, likti“) į talpyklos ženklo LAGAB vidų. Administracinėse ir leksinėse tradicijose jis žymi indą ar aruodą, kuriame saugomos atidėtos atsargos arba apskaitos likutis (`ib₂-tak₄`).

NI×E (𒉍) sujungia NI / I₃ („aliejus, riebalai, tepalas“) su E („ištekėti, išspausti; kanalas“) ženklu. Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis žymi išspaustą ar išpilstytą aliejų, kvapnų patepimo tepalą arba aliejaus davinį.

NINDA₂×NE (𒉘) sujungia indo ženklą NINDA₂ su viduje įrašytu NE („ugnis, žarijos, smilkalų židinys“) ženklu. Mesopotamijos apeiginėse ir amatų tradicijose jis žymi smilkytuvą, įkaitintą metalo lydymo tiglį arba žarijų indą.

NINDA₂×NUN (𒉙) įrėmina NUN („kunigaikštis, kilmingas, didis“) indo ženklo NINDA₂ viduje. Babilonijos leksiniuose sąrašuose jis žymi didingą apeiginį indą, bronzinį šventyklos būgną (`meze`) arba didelę sviesto muštuvę.

NINDA₂׊E (𒉚) sujungia NINDA₂ („sėklos piltuvas, matavimo indas“; akadų `ittû`) su viduje įrašytu ŠE („miežiai, grūdai“) ženklu. Jis vaizdžiai perteikia garsųjį Mesopotamijos žemdirbystės išradimą – prie sėjamojo arklo (`giš-apin`) tvirtinamą piltuvą, tolygiai bėrusį grūdus į vagą.

ŠID×A (𒋄) sujungia ŠID („skaičiuoti, minkyti“) su A („vanduo“) ženklu. Mesopotamijos leksinėse tradicijose jis žymi tiek vandeniu sudrėkintą molį ar užminkytą tešlą (`līšu`), tiek raštininką ir apskaitininką (`umbisag₂`, akadų `ṭupšarru`), ruošiantį drėgnas molines lenteles rašymui.

LAG (𒋅, struktūriškai ŠID×IM – „minkymas, skaičiavimas + molis“) yra šumerų logograma, reiškianti „molio gabalą“ arba „žemės grumstą“ (akadų `kurbannu`, `kirbānu`). Raštininkų mokyklų (`edubba`) tekstuose ir teisinėse apeigose `lag` žymi suformuotą molio gumulą.

ŠIM×A (𒋇) sujungia ŠIM („kvapgioji žolė, derva, aludario indas“) su A („vanduo, skystis“) ženklu. Mesopotamijos parfumerijos ir aludarystės tekstuose jis žymi kvapnų augalinį antpilą, smilkalų vandenį arba skystą alaus misą.

ŠIM×BULUG (𒋉) sujungia aludarystės ženklą ŠIM su BULUG / MUNU₄ („salyklas, daiginti miežiai“; akadų `buqlu`). Šumerų aludarystės apskaitoje ir garsiame „Himne deivei Ninkasi“ salyklas ir aromatinė alaus duona (`bappir`) yra du pagrindiniai alaus gamybos komponentai.

ŠIM×DIN (𒋊) sujungia ŠIM („kvapieji augalai, prieskoniai, aludarystė“) su DIN („rinktinis vynas, stiprus alus“, giminingu `kurun₂` / `geštin`). Jis žymi žolelėmis bei prieskoniais gardintą vyną arba aukščiausios rūšies apeiginį alų.

BAPPIR (𒋋, struktūriškai ŠIM×GAR – „aludarystės žolelės + duona“) yra pagrindinė šumerų logograma, reiškianti „alaus duoną“ (akadų `bappiru`). Du kartus kepti salyklinių miežių ir kvapiųjų žolelių kepalai (`bappir`) būdavo saugomi aruoduose ir trupinami į vandenį alui raugti.

TAG×BI (𒋴) sujungia TAG („liesti, mušti, austi, apdoroti“) su BI („alus, stiprusis gėrimas“) ženklu. Mesopotamijos leksinėse tradicijose jis žymi alaus mentalo paruošimą arba rauginto gėrimo košimą.

TAG׊U (𒋷) sujungia TAG („liesti, dirbti, puošti“) su ŠU („ranka“) ženklu. Atitikdamas dažną šumerų sudėtinį veiksmažodį `šu-tag` (`šu...tag`, akadų `lapātu`, `za'ānu`), jis reiškia tiek „paliesti ranka“, tiek „ausku ir brangakmeniais išdabinti“ šventyklas bei statulas.

TAG×TUG₂ (𒋸) sujungia TAG („primušti ataudus, austi“) su TUG₂ („audinys, drabužis“) ženklu. Atitikdamas šumerų tekstilės terminą `tug₂ tag` (akadų `mahāṣu`), jis žymi ataudų siūlų sutankinimą staklėse audžiant vilnonį ar lininį audinį.

TAG×UD (𒋹) sujungia TAG („austi, velti audinį, liesti“) su UD („saulė, diena, baltas, šviesus“) ženklu. Mesopotamijos tekstilės ir leksinėse tradicijose jis žymi išausto audinio balinimą bei džiovinimą saulės šviesoje.

UM×LAGAB (𒌞) sujungia UM („molinė lentelė, nendrinė juosta“) su viduje įrašytu LAGAB („apskritimas, apvalus luitas“) ženklu. Mesopotamijos raštijos ir leksinėse tradicijose jis žymi apvalią, lęšio formos mokyklinę molio lentelę, naudotą `edubba` mokyklose.

UM×U (𒌡) įrėmina įdubos pleištą U („skylutė, dešimt“) ženklo UM („molinė lentelė“) viduje. Mesopotamijos raštijos ir leksinėse tradicijose jis žymi apvalų stiliaus įspaudą arba degimo skylutę molinėje lentelėje.

UMUM×KASKAL (𒌤) yra sudėtinė ženklo UMUN₂ („žinios, meistrystė, amatų dirbtuvė, kalvė“; akadų `mummu`, `nēmequ`) ir KASKAL forma. Mesopotamijos leksinėse tradicijose jis žymi techninės meistrystės dirbtuvę, metalo apdirbimo kalvę arba išmintį.

ŠAKIR₃ (𒌼, struktūriškai URU×GA, su viduje įrašytu GA – „pienas“) yra šumerų logograma, reiškianti „sviesto muštuvę“ (`dug-šakir₃`, akadų `šakīru`, `namāṣu`). Šventuosiuose piemenų himnuose dievams Dumuziui ir Nanai-Suenui ritmiškas šventosios muštuvės (`šakir₃ ku₃`) gaudesys simbolizuoja ganyklų klestėjimą.

GUR₅ (𒍀, struktūriškai URU×GU) yra šumerų logograma, reiškianti „nukirsti, kapoti, genėti arba išravėti“ (`gur₅`, `guru₅`; akadų `kasāmu`, `kapāru`). Žemės ūkio ir literatūriniuose tekstuose šis ženklas apibūdina nendrių bei krūmokšnių kirtimą ir šakų genėjimą.

BANŠUR (𒍎, struktūriškai URU×URUDA, dažnai su medžio determinatyvu `giš`) yra pagrindinė šumerų logograma, reiškianti „stalą, padėklą arba šventyklos aukojimo stalą“ (akadų `paššūru`). Šventyklų apeigose ant `giš-banšur` stalo dievų statuloms būdavo patiekiamos gausios valgių ir gėrimų aukos.

URUDA×U (𒍐) sujungia URUDA („varis“; akadų `erû`) su įdubos bei skaičiaus „dešimt“ pleištu U. Ankstyvuosiuose metalurgijos ir leksiniuose įrašuose jis žymi gilų varinį katilą arba dešimties vienetų vario luitą.

DUB׊E (𒍶) sujungia DUB („molinė lentelė; supilti į krūvą“) su viduje įrašytu ŠE („miežiai, grūdai“) ženklu. Mesopotamijos administracinėse ir leksinėse tradicijose jis žymi arba miežių apskaitos lentelę (`dub-še`), arba grūdų supylimą į aruodą (`še dub`).

GA₂×AŠ₂ (𒍺) sujungia talpyklos ir pastato ženklą GA₂ („dėžė, pintinė, sandėlis“) su viduje įrašytu AŠ₂ („dvigrūdžiai kviečiai“, šumerų `ziz₂`, akadų `kunāšu`) ženklu. Administracinėse ir leksinėse tradicijose jis žymi dvigrūdžių kviečių aruodą arba saugojimo dėžę.

NINDA₂×BAL (𒎑) sujungia piltuvo bei matavimo indo ženklą NINDA₂ su viduje įrašytu BAL („pilti, lieti auką, perpilti“) ženklu. Mesopotamijos apeiginiuose ir metrologiniuose sąrašuose jis žymi skystų aukų liejimo indą arba grūdų perpylimo seikę.

NINDA₂×GI (𒎒) sujungia NINDA₂ („sėklos piltuvas, matavimo indas“) su GI („nendrė; tikras, patvirtintas“) ženklu. Jis žymi tiek tuščiavidurį nendrinį sėjamojo arklo vamzdelį (`ittû`), tiek oficialiai patikrintą standartinę matavimo talpą.

BI×IGI GUNU (𒁌) sujungia BI / KAŠ („alus“) su paryškintu akies ženklu IGI-gunû („šviesus, skaidrus, rinktinis“). Mesopotamijos aludarystės ir leksinėse tradicijose jis žymi nuskaidrintą, aukščiausios rūšies alų, patiekiamą karalių bei dievų stalui.

DAG KISIM₅×BI (𒁚) – sudėtinis dantiraščio ženklas, sudarytas į DAG.KISIM₅ (𒁙) korpusą įrašius BI (𒁉, alus arba skystis). Babilono leksiniuose sąrašuose jis žymi specializuotus indus arba kubilus, naudotus raugintiems pieno produktams šventyklų pieninėse. Raštininkai šią grafemą išsaugojo Ea IV ženklų sąraše piemenų ir aludarių talpoms klasifikuoti.

DAG KISIM₅×LA (𒁤) sujungia DAG.KISIM₅ (𒁙) su LA (𒆷, kaboti arba pakabinti). Babilono leksinėse serijose jis žymi pakabintą odinį sviestamušį arba koštuvą, kurį piemenys naudojo išrūgoms nuo varškės nuvarvinti, taip pat kabantį vabzdžio kokoną. Vidinis LA ženklas tiesiogiai nurodo pakabintą talpos padėtį.

DAG KISIM₅×NE (𒁨) sujungia DAG.KISIM₅ (𒁙) indo rėmą su NE / IZI (𒉈, ugnis, žarijų indas arba karštis). Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis žymi pieno katilą arba kubilą, kuriame virš žarijų buvo kaitinamas pienas ir išrūgos lydytam sviestui bei džiovintam sūriui ruošti. Vidinis ugnies ženklas pabrėžia terminį apdorojimą šventyklų virtuvėse.

DAG KISIM₅×TAK₄ (𒁫) – pilnesnis grafinis KISIM₅ variantas, įterpiantis TAK₄ (𒋺, palikti, atskirti arba formuoti) į DAG.KISIM₅ (𒁙) talpą. Šumerų ir akadų tekstuose jis žymi rūgpienį, nuvarvintą varškę arba suformuotus sūrio paplotėlius (akadų kisīmu), atidėtus ilgam saugojimui bei šventyklos aukoms.

KAK×IGI-gunû (𒆖) sujungia KAK (𒆕, kaištis, vinis arba kūgis) su įrašytu IGI-gunû (𒅇 / SIG₇, spindinti akis arba inkrustuota puošmena). Babilono ženklų sąrašuose užfiksuotas ženklas vaizduoja žėrintį arba akimi inkrustuotą apeiginį kaištį, įkalamą į šventyklos sienas dieviškajai nuosavybei įtvirtinti.

NAGA׊U-tenû (𒉂) sujungia NAGA (𒉀, potašas, muilinė žolė arba šarminė soda) su pasuktu ŠU (𒋗, ranka) ženklu. Mesopotamijos apeiginiuose ir leksiniuose tekstuose jis vaizduoja rankų plovimą augalų pelenų šarmu ir aliejumi – pagrindinį asmens higienos bei kultinio apsivalymo būdą prieš žengiant į šventyklą.

NUNUZ AB₂×AŠGAB (𒉮) priklauso NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖, kiaušiniška talpa) ženklų šeimai ir savo viduje talpina AŠGAB (𒀿, odininkas arba išdirbta oda). Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis žymi odiniu apvalkalu sutvirtintą kiaušinišką ąsotį ar alaus kubilą, taip pat kietakryklį vabalą ar lėliukę.

NUNUZ AB₂×BI (𒉯), logografiškai skaitomas kaip LAHTAN (akadų lahtanu), sujungia kiaušinišką NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖) indo korpusą su įrašytu BI / KAŠ (𒁉, alus). Jis žymi didelį keramikinį alaus kubilą, statomą po mentalo koštuvu filtruotai misai surinkti – šis indas garsiai apdainuotas šumerų „Himne deivei Ninkasei“.

NUNUZ AB₂×DUG (𒉰), logografiškai skaitomas kaip LAHTAN₂, įterpia DUG (𒁺, molinis puodas arba keramikos indas) į kiaušinišką NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖) rėmą. Tai aiškus grafinis LAHTAN (𒉯) variantas, pabrėžiantis, kad didelis alaus misos surinkimo ir skysčių laikymo kubilas buvo žiedžiamas iš degto molio.

NUNUZ AB₂×KAD₃ (𒉳) sujungia kiaušinišką NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖) talpą su KAD₃ (𒆐, rišti, pinti arba austi). Mesopotamijos leksinėse serijose jis apibūdina pintu nendrių ar virvių dėklu apsaugotą molinį ąsotį, taip pat tankiai susuktą vabzdžio kokoną.

NUNUZ AB₂×LA (𒉴) įterpia LA (𒆷, kaboti arba pakabinti) į kiaušinišką NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖) rėmą. Panašiai kaip DAG.KISIM₅×LA (𒁤), jis žymi virvių tinklelyje po lubų sijomis pakabintą apvaliadugnį ąsotį skysčiams vėsiai laikyti arba ant šakos kabančią vabzdžio lėliukę.

NUNUZ AB₂×NE (𒉵) įterpia NE / IZI (𒉈, žarijų indas, ugnis arba karštis) į NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖) indo ženklą. Babilono leksiniuose sąrašuose jis žymi didelį kiaušinišką aludarystės arba pienininkystės kubilą, šildomą virš žarijų fermentacijai bei salyklo misai skatinti.

NUNUZ KISIM₅×BI (𒉸) sujungia kiaušiniškos formos prefiksą NUNUZ (𒉭) su KISIM₅×BI (𒁚, rauginto skysčio kubilas). Babilono ženklų sąvaduose užfiksuotas kaip ortografinis NUNUZ AB₂×BI (𒉯, lahtan) atitikmuo, jis žymi didelį pūstašonį surinkimo kubilą alui arba raugintam pienui brandinti.

ZA SQUARED×KUR (𒍟) keturkampiu išdėsto keturis ZA (𒍝, karoliukas arba brangakmenis) ženklus aplink KUR (𒆳, kalnas arba svetima aukštuma). Mesopotamijos ženklų sąrašuose išlikusi grafema vaizdžiai perteikia brangakmenius – lazuritą ir karneolį, išgaunamus rytiniuose Badachšano bei Irano kalnuose.

NU₁₁ ROTATED NINETY DEGREES (𒎓) – monumentaliuosiuose įrašuose ir moksliniuose ženklų sąrašuose išlikusi vertikalioji paleografinė NU₁₁ (šviesa arba alebastras) forma. Vartojamas su GIŠ (kaip giš-nu₁₁) arba NA₄, jis žymi „šviesą“ (akadų nūru) bei pusiau permatomą baltą „alebastrą“ (akadų gišnugallu), iš kurio buvo skaptuojami šventyklų žibintai ir apeiginiai indai.

AK׊ITA.GIŠ (𒀟) – sudėtingas sudėtinis ženklas, jungiantis AK (𒀝, daryti, gaminti arba atlikti) su ŠITA (apeiginė buožė arba ginklas) ir GIŠ (𒄑, medis arba kotas). Ankstyvojo dinastinio ir Babilono laikotarpių leksiniuose sąrašuose užfiksuotas ženklas žymi kotuotos buožės dirbimą arba valdymą karinėse ir kulto apeigose.

GA₂×BAR.RA (𒃀) įterpia BAR (𒁇, vilna, išorė arba gryninti metalą) kartu su fonetiniu papildiniu RA (𒊏) į talpos ženklą GA₂ (𒂷). Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis žymi arba pintą krepšį nukirptai avies vilnai laikyti, arba krosnies tiglį sidabrui bei variui gryninti.

GA₂×BUR.RA (𒃂) apgaubia BUR (𒁓, akmeninis aukų dubuo, /bur/) ir jo fonetinį papildinį RA (𒊏) talpos ženklu GA₂ (𒂷, skrynia arba menė). Šumerų ir akadų leksiniuose tekstuose jis žymi šventyklos skrynią akmeniniams aukojimo dubenims saugoti, o fonetiškai veikia kaip pilnesnė bur₂ (išpakuoti, atrišti, išaiškinti; akadų pašāru) rašyba.

GA₂×GIR₂.SU (𒃐) talpos ženklo GA₂ (𒂷) viduje sujungia GIR₂ (𒄈, durklo arba peilio geležtė) ir SU (𒋢, oda arba kailis). Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose jis tiesiogiai vaizduoja odinę peilių bei durklų makštį ar dėklą, taip pat atliepia šventojo šumerų miesto Girsu pavadinimą.

GA₂×HAL.LA (𒃓) įterpia HAL (𒄠, dalyti, skirstyti arba sijoti) ir jo fonetinį papildinį LA (𒆷) į GA₂ (𒂷, pintinė arba dėžė). Babilono leksiniuose sąrašuose jis žymi pintą rėtį arba talpą, naudotą grūdų dalims atseikėti bei paskirstyti.

GA₂×KU₃.AN (𒃜) įterpia KU₃.AN (𒆬𒀭, pažodžiui „dangaus metalas“ – meteoritinė geležis, alavas arba šventas grynintas sidabras; akadų amūtu, annaku) į iždo skrynios ženklą GA₂ (𒂷). Babilono leksiniuose sąrašuose išlikusi grafema žymi šventyklos brangenybių skrynią arba saugyklą tauriųjų metalų luitams laikyti.

GU₂×SAL.TUG₂ (𒄜) sujungia GU₂ (𒄘, kaklas arba pečiai) su SAL.TUG₂ (𒊩𒌆, nin₉ / egi, kilminga moteris arba drabužis). Šumerų ir akadų tekstilės sąrašuose jis žymi rinktinės vilnos skraistę, kaklo apdangalą arba apeiginį apsiaustą (giminingą gu₂-è, akadų nahlaptu), gaubiamą ant pečių.

LAGAB×AŠ ZIDA TENU (𒆿) kvadratinio arba apskrito rėmo LAGAB (𒇉) viduje talpina vieną į dešinę pakreiptą pleištą (AŠ zida-tenû). Babilono ženklų sąraše Ea I išlikusi grafema fiksuoja pragręžtų akmeninių buožių galvų, medinių kaladžių ir įdubų paleografinius variantus.

NUNUZ AB₂×IGI GUNU (𒉲) įterpia IGI-gunû / SIG₇ (𒅇, spindinti akis arba žalsvai geltona spalva) į kiaušinišką NUNUZ.AB₂ (𒉭𒀖, karoliukas, kiaušinis arba kubilas) junginį. Mesopotamijos juvelyrikos ir leksinėje tradicijoje jis žymi kiaušinišką „akies akmens“ (dryžuotojo agato amuleto) karoliuką, margą kiaušinį arba žalsvai glazūruotą ąsotį.

NUNUZ KISIM₅×BI U (𒉹) papildo kiaušiniško alaus kubilo ženklą NUNUZ.KISIM₅×BI (𒉸, lahtan) skaitmeniu U (𒌋, dešimt). Babilono leksiniuose ir metrologiniuose sąrašuose jis žymi didelį aludarystės kubilą, talpinantį dešimt standartinių mato vienetų (pvz., dešimt sila₃ arba ban₂) alaus.

GAD/GAD GAR/GAR (𒃱) sujungia du vertikaliai sudėtus GAD (𒃰, linas arba lininis audeklas) ženklus su dviem GAR / NINDA (𒃻, duona arba maisto auka) ženklais. Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose išlikusi grafema vaizduoja ant sulankstytų lininių drobių išdėliotus duonos kepalus bei maisto aukas šventyklos apeigoms.

LAGAB׊ITA.GIŠ TENU (𒇞) apskrito žiedo ženklo LAGAB (𒇉) viduje talpina ŠITA (apeiginė buožė arba žynys) ir pasuktą GIŠ (𒄑, medinis kotas). Babilono ženklų sąraše Ea I (greta LAGAB׊ITA.GIŠ.ERIN₂ 𒇝) užfiksuota grafema vaizduoja žiede įtvirtintą kotuotą buožės galvą arba šventą ginklo standartą.

ŠIR/ŠIR BUR/BUR (𒋕) sujungia du vertikaliai sudėtus ŠIR / NU₁₁ (𒋓, alebastras, šviesa arba svogūnėlis) ženklus su dviem BUR (𒁓, skaptuotas akmeninis dubuo) ženklais. Mesopotamijos leksiniuose sąrašuose užfiksuota grafema žymi šventykloms aukojamų pusiau permatomų alebastrinių dubenų (bur-nu₁₁) rinkinį.

TUR/TUR ZA/ZA (𒌊) sujungia du vertikaliai sudėtus TUR (𒌉, mažas arba smulkus, tur-tur) ženklus su dviem ZA (𒍝, karoliukas arba brangakmenis) ženklais. Mesopotamijos juvelyrikos ir leksinėje tradicijoje jis žymi smulkučius brangakmenių karoliukus, akmens grūdelius arba iš mažų lazurito ir karneolio akmenėlių suvertus vėrinius.

U/U SUR/SUR (𒌏) sujungia du vienas virš kito sudėtus U (𒌋) ženklus su dviem SUR (𒋩, spausti sultis ar aliejų, verpti giją arba brėžti ribos griovį) ženklais. Babilono leksiniuose sąrašuose ši sudvigubinta jungtis išreiškia aliejaus ar alaus spaudimą, daugiagijų virvių vijimą arba lygiagrečius sausinimo kanalus.

GAL GAD/GAD GAR/GAR (𒃳) prideda GAL (𒃲, didelis arba vyriausiasis) prie sudėtinio ženklo GAD/GAD GAR/GAR (𒃱, lininės drobės ir duonos aukos). Ankstyvojo dinastinio ir Babilono laikotarpių leksiniuose sąrašuose jis žymi arba rinktiniu linu užtiestą didįjį puotos stalą, arba vyriausiąjį šventyklos staltiesių bei duonos prižiūrėtoją.

LAGAB׊ITA.GIŠ.ERIN₂ (𒇝) į apskrito žiedo ženklą LAGAB (𒇉) įterpia ŠITA (apeiginė buožė), GIŠ (𒄑, medis) ir ERIN₂ (𒂟, karių būrys arba jungas). Babilono ženklų sąraše Ea I išlikusi grafema vaizduoja žiede įtvirtintą kovos buožę, nešamą žygiuojančios kariuomenės (erin₂) priekyje.

LAGAB×TE.A.SU.NA (𒇤) – penkių elementų sudėtinis ženklas, apskrito rėmo LAGAB (𒇉) viduje talpinantis TE (𒋼, plėvė arba pamatas), A (𒀀, vanduo), SU (𒋢, oda arba kailis) ir NA (𒈾, akmuo). Babilono leksinėje serijoje Ea I užfiksuota grafema žymi odininkų ir žynių naudotą oda išklotą vandens baseiną arba mirkymo kubilą.

TAB/TAB NI/NI DIŠ/DIŠ (𒋱) poromis vieną virš kito sudeda TAB (𒋰, dvigubas arba pora), NI / I₃ (𒉌, aliejus arba riebalai) ir DIŠ (𒁹, vienas vienetas) ženklus. Mesopotamijos administracinėje ir leksinėje tradicijoje jis žymi porinius sezamo aliejaus arba lydyto sviesto mato vienetus, išduodamus rūmų bei šventyklos darbuotojams.

AŠ/AŠ TUG₂/TUG₂ TUG₂/TUG₂ PAP (𒀻) – sudėtingas septynių elementų junginys iš dviejų AŠ (𒀸) pleištų, keturių dviem stulpeliais išdėstytų TUG₂ (𒌆, vilnonis drabužis arba audinys) ženklų ir PAP (𒉽, vyriausiasis arba kryžmai surištas). Archajinėje ir Babilono leksinėje tradicijoje jis vaizduoja rūmų ar šventyklos drabužinėje sukrautus rinktinių vilnonių audinių rietimus.

KU/HI×AŠ₂ KU/HI×AŠ₂ (𒆫) dukart pakartoja vertikalią KU / TUG₂ (𒆪, drabužis arba audeklas) ir HI×AŠ₂ (𒄭×𒀾, dara₂ / suhur, kuokštas, pynė arba juosta) porą. Babilono leksiniuose sąrašuose išlikusi grafema žymi dvigubai apjuosiamą apeiginį diržą arba kutais puoštą vilnonę juostą.

AŠ/AŠ/AŠ CROSSING AŠ/AŠ/AŠ (𒀽) sukryžiuoja tris horizontalius pleištus su trimis vertikaliais pleištais ir sudaro simetrišką 3×3 tinklelį. Ankstyvojo dinastinio ir Babilono laikotarpių paleografijoje jis vaizduoja pintą nendrių grotelę, matavimo tinklelį arba muzikos instrumento stygų rėmą.